V. Dombrovskis vadovaus jau trečiai vyriausybei iš eilės.
Jau buriant koaliciją Latvijoje ji buvo pasmerkta žlugti. Taip Latvijos žiniasklaida komentuoja šiandien (spalio 25 d.) parlamente patvirtintą naująją vyriausybę.
Už vyriausybę balsavo 57 parlamentarai iš 100, o savo postą naujajame ministrų kabinete išsaugojęs premjeras Valdis Dombrovskis tapo savotišku rekordininku – jis vadovauja jau tečiai vyriausybei iš eilės ir premjero poste yra 960 dienų. Tiesa, Andrio Škėlės, priklausiusio dabar jau žlugusiai Liaudies partijai, rekordas dar neįveiktas – jis premjero poste yra praleidęs 1114 dienų.
Naująją vyriausybę sudaro trys dešiniosios partijos – premjero V. Dombrovskio „Vienybė“, Nacionalinis aljansas (dešinieji radikalai) ir buvusio prezidento Valdžio Zatlero reformų partija.
Ši koalicija 100 vietų parlamente turi 56 mandatus. Koaliciją remti pasižadėjo ir nuo V. Zatlero partijos atskilę 6 parlamentarai.
Pasak Latvijos nacionalinio radijo, naujosios vyriausybės siekiai praktiškai nesiskiria nuo ankstesniųjų. Programoje pabrėžiamas vyriausybės siekis stabilizuoti šalies ekonominę padėtį, tęsti dialogą su tarptautiniais skolintojais bei toliau vykdyti pradėtas ekonomikos reformas.
Žadama ginti Latvijos interesus Europos Sąjungoje, ypač – šalies žemdirbių, kad nebūtų mažinamos jiems išmokos. Bus siekiama mažinti pinigų įtaką šalies politiniame gyvenime, kad vieninteliu politinių partijų pajamų šaltiniu taptų tiktai valstybės dotacijos.
Užsienio politikos kursas nesikeičia – aktyvi narystė NATO bei ES. Programoje didesnis negu anksčiau dėmesys skiriamas gyventojų socialinei gerovei, teisingumui bei demografijai.
Užsienio politikos kursas nesikeičia – aktyvi narystė NATO bei ES. Programoje didesnis negu anksčiau dėmesys skiriamas gyventojų socialinei gerovei, teisingumui bei demografijai.
Kaip dar pirmadienį V. Dombrovskis sakė nacionalinei televizijai, pats svarbiausias jo kabineto tikslas – sėkmingai parengti bei priimti kitų metų valstybės biudžetą. Tai – itin griežtas tarptautinių skolintojų reikalavimas.
Beje, Latvija šiais metais tikisi sėkmingai baigti tarptautinę skolinimosi programą. Nuo to labai priklausys šalies galimybės kitąmet skolintis tarptautinėse rinkose.
Premjeras taip pat pabrėžė, kad vyriausybės laukia itin sunkus galvosūkis –sumažinti skirtumą tarp biudžeto pajamų ir išlaidų 700-800 mln. litų. Finansų ministerija artimiausiu metu žada vyriausybei pateikti taupymo planą.
Tuo metu dienraščiai Neatkarīgā rīta avīze“ (NRA) bei „Diena“ rašo, kad naująją vyriausybę jau gaubia tam tikri šešėliai. Tik 5 ministrai yra ir parlamento nariai, kiti pakviesti kaip tam tikrų sričių profesionalai. Tačiau NRA teigia nieko negirdėjęs apie rimtesnius šių žmonių pasiekimus, tad neatmetama versija, kad kviečiant juos į vyriausybę turėta tam tikrų tikslų.
Be to, prezidentas Andris Bėrzinis pirmą kartą Latvijos istorijoje kandidatų į ministrus sąrašą buvo pateikes teisėsaugos institucijoms, kad šios patikrintų pretendentų reputaciją.
Pasak „Dienos“, tam tikrų pastabų turėta dėl trijų ministrų. Daugiau diskusijų kilo dėl teisingumo ministro Gaidžio Berzinio – manoma, jog jis galėtų būti susijęs su kai kuriais įtakingojo Ventspilio mero Aivaro Lembergo aplinkos žmonemis.
A. Bėrzinis premjerui siūlė kiek pakoreguoti būsimųjų ministrų sąrašą, tačiau pastarasis atsisakė tai padaryti motyvuodamas tuo, kad trijų ministrų nusižengimai yra pernelyg smulkūs – jie tikrai nepakenks vyriausybės stabilumui.
Pasak NRA, premjeras pažadejo blogiausiu atveju neprileisti trijų prasižengėlių prie NATO ir ES informacijos.
„Latvijas avīze“ (LA) nuomone, koalicija suburta paskubomis, ją sudaro ideologiškai panašios dešiniosios partijos, tačiau jas kamuoja tarpusavio nesutarimai. Itin problemiška V. Zatlero partija. Įtampa joje didėja vos ne kiekvieną dieną. Beveik neabejojama, kad partiją neseniai palikusį „zatleriečių“ šešetą netrukus papildys nauji parlamentarai.
„V. Zatlero reformų partijoje trūksta demokratijos bei rimtesnes jos narių atrankos“, – rašo NRA ir priduria, kad pats V. Zatleras tampa vis labiau neprognozuojamas ir vis kategoriškesnis.
Jo nubrėžtos vadinamosios raudonosios linijos (atsisakymas bendradarbiauti su viena ar kita politine partija), vienas kitam dažnai prieštaraujantys pareiškimai ir skubotumas priimant sprendimus – didelis pavojus koalicijai.
Pasak TV3 kanalo, neaišku, kas artimiausiu metu laukia ir V. Dombrovskio „Vienybės“ . Netrukus vyks šios partijos suvažiavimas, tad gali užvirti rimta kova dėl įtakos partijoje. Tiesa, po vasarą įvykusio trijų dešiniųjų partijų susijungimo į „Vienybę“ jai laikinai vadovaujantys Saeimos pirmininkė Solvita Abuoltinė ir V.Dombrovskis sako tarpusavyje tikrai nekovosiantys ir paklusiantys partijos narių nuomonei.
V. Dombrovskio vyriausybei ramiai gyventi neleis ir stipri opozicija, kurios pagrindą sudaro prorusiškas „Santarvės centras“.
V.Dombrovskio vyriausybei ramiai gyventi neleis ir stipri opozicija, kurios pagrindą sudaro prorusiškas „Santarvės centras“ (31 mandatas iš 100). Sėdėti sudėjusi rankas nežada ir 13 mandatų turinti su oligarchais siejama Žaliųjų ir valstiečių sąjunga. Opocizija teigia visomis teisinėmis priemonėmis sieksiantys dabartinės koalicijos žlugimo.
Pasak „Dienos“, opozicija gali bandyti blokuoti kitų metų valstybės biudžeto priėmimą.
Tuo metu politologė, prieš keliolika metu parlamentui vadovavusi Ilga Kreitusė dienraščiai Neatkarīgā rīta avīze“ sakė, kad koaliciją gali sužlugdyti ir jos partneriai – Nacionalinis aljansas (dešinieji radikalai). Vienas šio aljanso vadovų Raivis Dzintaras jau yra pareiškęs, kad jų atstovai parlamente bei vyriausybėje pasilieka teisę dalyvauti Legionierių dienos renginiuose.
Kasmet kovo 16 d. pagerbiamas Antrojo pasaulinio karo metais vokiečių kariuomenės būriuose kovojusių latvių legionierių atminimas, rengiamos buvusių kovotojų eitynės. Dėl to Latvija kasmet sulaukia tiek Vakarų, tiek Rytų kritikos, o valdžios pareigūnai legionierių renginius ignoruoja. Pasak I. Kreitusės, jei bent vienas Nacionalinio aljanso narys ateis į legionierių renginius , o tuo ji net neabejoja, – koalicijos žlugimas bus garantuotas.
