Unikalūs „unisex“ aromatai „Esteban“ – naujiena Lietuvos kvapų gurmanams.
„Unisex“ fenomenas – aktuali šiuolaikinės mados ir grožio tendencija, ryški tiek podiumo bei reklamos modelių tipažuose, tiek drabužiuose, aksesuaruose. Ne išimtis – ir parfumerija. Tokios stiliaus ikonos kaip Tilda Swinton ar Davidas Bowie daro įtaką šio įvaizdžio populiarumui, kita vertus, „unisex“ fenomenas – mūsų laikų atspindys.
Besikeičiančios normos ir vaidmenys kasdieniniame gyvenime pamažu trina nusistovėjusias klišes. Nelieka lyčių identiteto: esmė yra individualumas ir asmenybė. O kvepalai – viena iš asmenybės saviraiškos galimybių. Tad moteris, kasdien versle konkuruojanti su stiprios prigimties vyrais, gali nesąmoningai rinktis sodresnių, griežtesnių, „šiprinių“ kompozicijų kvepalus, o vyras, norėdamas atskleisti savo švelnią, emocingą asmenybės pusę, rinksis švelnias gėlių, pudrines natas.
Kvapų skirstymas į vyriškus ir moteriškus, potraukis jiems toli gražu nėra įgimtas. Stereotipiškai moteriškais laikomi gėlių – rožių, pakalnučių, kvapiųjų našlaičių, frezijų kvapai, vaisinės, pudrinės vanilės, tongapupės ar vilkdalgio natos. Tipiškai vyriškos – jūrinės ir aromatinių augalų, tokių kaip levandos, bazilikai, rozmarinas, taip pat kedro, sandalmedžio, pačiulio, vetiverijos, smilkalų, odos ir tabako natos. Tačiau kai kurie aromatai, pavyzdžiui, citrusinių vaisių – citrinos, greipfruto, apelsino, bergamotės – yra priimtini ir mėgstami tiek vyriškuose, tiek moteriškuose kvepaluose. Bet kintant socialinėms rolėms keičiasi ir požiūris į tai, kas yra vyriška ir kas yra moteriška. Gėlių natos papildo vyriškas kompozicijas, o medžio, muskuso įsivyrauja moteriškuose kvepaluose.
Kvepalų „moteriškėjimas“ pradedamas pastebėti tik XIX a.
Žvelgiant iš istorinės perspektyvos, kvepalai nebūdavo griežtai skirstomi į vyriškus ar moteriškus, žmonės tiesiog rinkdavosi tai, kas jiems patikdavo. Kvepalų „moteriškėjimas“ pradedamas pastebėti tik XIX a., tačiau tuo metu populiarūs bei abiejų lyčių mėgstami gaivūs citrusinių vaisių natomis pasižymintys „Eau de Cologne“ ir iki šių dienų liko beveik nepakitę, tinkami tiek vyrams, tiek moterims (pvz. „Guerlain Eau de Cologne Impériale“, sukurtas 1853m. ir gaminamas iki šių dienų).
Ir tik XX a., industriją užvaldžius rinkodarai bei reklamoms, atsidarant pirmiesiems parfumerijos savitarnos salonams, kvepalai pradėti griežtai skirstyti į vyriškus ir moteriškus. Viena iš priežasčių – tuometiniai „mačo“ vyrai, manantys, kad grožio industrija yra moterų sritis, ir leidžiantys sau tik šlakelį sodraus aromato šlakstomo losjono po skutimosi. Jie jautėsi saugiau žinodami, kad šis kvapas skirtas būtent jiems. Tačiau moterys visais laikais buvo kur kas lankstesnės ir, neradusios tarp moteriškų kvapų trokštamo aromato, suko į vyrišką pusę ir skolinosi tokius vyriškos parfumerijos perlus kaip „Christian Dior Eau Sauvage“ (1966) , „Guerlain Vetiver“ (1961) ar „Habit Rouge“ (1965).
Beje, kvepalų skirstymas į vyriškus ir moteriškus daugiau vyrauja Europoje bei Amerikoje, tuo tarpu Rytuose tiek vyrai, tiek moterys mėgsta panašius prieskoninius – rožių, smilkalų, tauriųjų medžių, ambros, muskuso kvapus. Kai Saudo Arabijos karalius Faisalis paprašė „Creed“ parfumerio sukurti kvepalus, jis norėjo, kad kvapas tiktų tiek rūmų vyrams, tiek moterims, tiek karštoms šio krašto dienoms, tiek vėsiems vakarams. Taip buvo sukurti „Creed Millesime Imperial“, plačiajai visuomenei išleisti 1995m. ir nuo tol laikomi kvepalų aukso standartu.
Kvepalų aukso standartus diktuojantis „unisex“ aromatas „Creed Millesime Imperial“.
Parfumerijos tendencijos yra cikliškos, tačiau kartu jos atspindi tam tikrą laikotarpį ir to meto socialines aktualijas. Tarkim, septyniasdešimtųjų pabaiga ir visas devintasis dešimtmetis buvo paženklintas moterų emancipacija ir asmenybės stiprėjimu. Moteris pradėjo konkuruoti su vyrais dėl pareigų, kasdien dėvėti kostiumą į darbą. Tranki disko muzika, vakarėliai, nežabotas seksualinis gyvenimas ir nenoras anksti saistytis šeimyniniais ryšiais… Kvepalus jos rinkosi gundančius, stiprius ir ryškius – „Coco Chanel“, „Calvin Klein Obsession“, „Dior Poison“. Tačiau vyrai taip pat nenorėjo nusileisti. Jie ėmė savaip puoselėti vyriškumą – demonstruodami fizinę jėgą ir kurdami tobulą raumeningą kūną (prisiminkime Stallone ir Van Damme). Jų kvepalai taip pat ryškūs – „Calvin Klein Obsession For Men“, „Chanel Egoiste“.
O štai 1990-2000 metai tapo priešingybe: disko muziką keičia techno ir repas, staiga iškilus AIDS grėsmei, baigiasi beprotiški vakarėliai. Materializmą keičia dvasingumo paieškos, žmonės pasineria į New Age religiją. Miestas buvo suvokiamas kaip neigiamas pradas, stengtasi atsigręžti į gamtą. Tad ir kvepalai tapo lengvi, gaivūs, inspiruoti gamtos – vandens, žalumos, gėlių, tyro oro: „L’eau d’Issey“, „L’eau par Kenzo“, „Christian Dior Dune“.
Būtent tuo laikotarpiu pasirodė ir vieni garsiausių visų laikų „unisex“ kvepalų „Calvin Klein ck one“ (1994). Papajos, ananaso, jazminaičio natos, derinamos su žaliąja arbata ir ambra – šis aromatas kvepia švara ir gaiva, todėl puikiai tinka tiek vyrams, tiek moterims. Juos išpopuliarino geniali reklaminė kampanija, kurioje buvo pristatomas naujas, androgeniško seksualumo įvaizdis su tuo metu dar niekam nežinoma Kate Moss priešakyje. Visi modeliai reklamose mūvėjo džinsus bei vilkėjo paprastus medvilninius marškinėlius be rankovių. Šis jaunatviškas seksualumas negailestingai sunaikino iki tol gyvavusį supermodelių kultą.
„Unisex“, arba kaip juos dabar madinga vadinti „gender neutral“ kvepalai šiandien vėl tapo itin populiarūs. Prie to prisidėjo nišinės kvepalų kompanijos, kuriančios retus, brangius, meniškų kompozicijų kvepalus. Nišinių kompanijų, tokių kaip „BOIS 1920“ ar „Creed“, kvapai nėra skirstomi į vyriškus ar moteriškus. Dažniausiai jų kompozicija yra koncentruojama apie vieną augalinį ekstraktą, pavyzdžiui, sandalmedį, pačiulį, vetiveriją ar citrusines natas. Žmogui, žinančiam, kokias kvapiąsias natas jis labiausiai mėgsta, tai labai palengvina kvepalų pasirinkimą.
Konsultavo Eva Pavlova, „Fragrances International“ mokymų vadybininkė
