Maisto priedų randama ne tik nesveikuose produktuose. Obuoliuose maisto priedais įvardinamų medžiagų natūraliai yra dešimt.
Lietuviai labiausiai Europoje nepasitiki maisto priedais. Europos Sąjungos valstybėse senbuvėse į maisto priedus skersuoja kas antras gyventojas, Lietuvoje – dauguma, rašo „Lietuvos rytas“.
„Vartotojų Lietuvoje nepasiekia informacija, kas yra tie maisto priedai. Be to, jie neretai yra apgaudinėjami ir gamintojų”, – sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus pavaduotojas Zenonas Stanevičius.
Pernai pateikti „Eurobarometro” apklausos duomenys rodo, kad labiausiai iš visų europiečių nepasitikime maisto priedais. Devyni iš dešimties žmonių mano, kad maisto priedai kelia pavojų sveikatai. „Eurobarometro“ duomenis patvirtintų ir Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) atliktos vartotojų ir gamintojų apklausos. Instituto darbuotojai apklausė beveik 500 vartotojų poroje didžiųjų prekybos centrų. O internetu – ir apie 30 maisto produktų gamintojų. 91 proc. apklaustųjų teigė manantys, kad kai kurie maisto priedai kenkia sveikatai. 57 proc. apklaustųjų tikino, kad produktus renkasi atsižvelgdami į tai, kiek juose yra maisto priedų, todėl visada skaito etiketes.
„Gamintojai perprato vartotojų lūkesčius. Tad kiek perdėta maisto priedų baimė nulėmė ir visiškai naujos produktų grupės – „be konservantų“, „be E“, „be maisto priedų“ – atsiradimą rinkoje. Toli gražu ne visi gamintojai iš tiesų sukūrė naujas technologijas ir receptūras, kuriose nebūtų naudojami maisto priedai”, – sakė VMVT vadovas Jonas Milius.
Pastaruoju metu buvo gausu reklamos, skatinančios produktų be maisto priedų pardavimą. Bet viena buvo rašoma etiketėse, kita dedama į gaminius. „Pasitaikė atvejų, kai vieni maisto priedai tiesiog buvo pakeičiami kitais, galbūt ne tokiais žinomais vartotojui, bet turinčiais tokį pat poveikį. Panašiai imtasi reklamuoti net tuos produktus, kuriuose, pagal galiojančius teisės aktus, ir taip negalėtų būti jokių maisto priedų, pavyzdžiui, kūdikių maistą“, – sakė J.Milius.
Nuo gruodžio 1-osios išskirtiniais ženklais pažymėtų maisto produktų gamintojai privalės laboratoriniais tyrimais įrodyti ženklinimo pagrįstumą. Antraip tokio ženklinimo turės atsisakyti.
„Ar galima maisto produktus pagaminti be priedų? Galima. Bet tada nukentėtų daug maisto kokybę nulemiančių savybių. Maisto produktai greičiau gestų, kiltų rizika apsinuodyti, produktai smarkiai pabrangtų“, – „Lietuvos rytui“ sakė Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto technologijos katedros profesorius Rimantas Venskutonis. Anot jo, nėra tokių priedų, kurie būtų absoliučiai nekenksmingi sveikatai. Bet poveikis kiekvienu atveju priklauso nuo jų kiekio.
„Ženklas E produktų etiketėje liudija, kad nurodytas maisto priedas yra ištirtas ES institucijų. Ir kad nuolat stebimas jo poveikis sveikatai“, – patikino Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) atstovas Bernhardas Bergeris.
Mokslininkui paantrintų ir Lietuvoje viešėjęs Europos Komisijos Cheminių medžiagų, pesticidų ir maisto priedų padalinio vadovas Jiris Sochoras: „Pirmieji žmonijos istorijoje vaistai buvo pagaminti iš įvairių augalinių medžiagų, tačiau, neteisingai apskaičiavus dozę, vaistai pavirsdavo nuodais. Todėl nėra svarbu, iš kokių medžiagų gaunami maisto priedai. Svarbu tai, kokios jų dozės dedamos į maistą“.
