A. Merkel ir N. Sarkozy vis dar nesutaria dėl EFSF plėtimo.
ES lyderiams vėl nepavyko sudėlioti skolų krizės įveikimo strategijos. Šeštadienį Briuselyje posėdžiavo ES finansų ministrai, sekmadienį. Tačiau per savaitgalį sutarimo dėl svarbiausių klausimų nebuvo pasiekta.
Koją kiša dviejų svarbiausių euro zonos šalių – Prancūzijos ir Vokietijos – nesutarimas, pagal kokį modelį turėtų veikti iki 440 mlrd. eurų padidintas laikinasis euro zonos skolininkų gelbėjimo mechanizmas, Europos finansinio stabilumo fondas (EFSF), rašo „Verslo žinios“.
Anksčiau buvo tikimasi, kad EFSF tiesiogiai teiks garantijas sunkumų patiriančių euro zonos valstybių obligacijoms, taip bus siekiama atkurti investuotojų pasitikėjimą. Tačiau, norint išvengti finansinės naštos didėjimo pagrindinėms donorėms, ypač Vokietijai, pradėti gvildenti kiti scenarijai. Vienas jų – vadinamasis „pirminis nuostolių draudimas“, kai besiskolinančios valstybės papildomai dar turėtų skolintis iš EFSF, ir EFSF paskolinta dalis taptų garantija investuotojams. Pastaruoju atveju mažėtų spaudimas donorėms, tačiau didėtų ir taip prasiskolinusių valstybių našta.
Tarp kūjo ir priekalo ES lyderių susitikimo išvakarėse atsidūrė Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Bundestago nariai pasipiktino tuo, kad jiems pateikiama per mažai informacijos apie EFSF pajėgumo padidinimą, taigi, ir apie Vokietijai gresiančius įsipareigojimus. Tad parlamentarai pareiškė neketinantys patikėti A. Merkel mandato derėtis su lyderiais tol, kol Bundestagui nebus pateikta visa informacija apie galimus susitarimus.
Tuo metu Prancūzija pasisako už tai, kad EFSF taptų banku, kuriam Europos centrinis bankas (ECB) suteiktų didesnius skolinimo įgaliojimus, bet Vokietija tam nepritaria.
Pagrindiniai dalykai, dėl kurių, siekdami išvengti grėsmingo krizės plitimo, turi susitarti euro zonos lyderiai, – antrojo pagalbos Graikijai plano įgyvendinimas, bankų rekapitalizavimo planas ir EFSF pajėgumo išplėtimas.
Spaudimą ES lyderiams didina kiti didieji pasaulio partneriai, ypač Jungtinės Valstijos, nuogąstaujančios dėl euro skolų krizės poveikio netvirtam JAV ūkio atsigavimui.
Iš 440 mlrd. eurų EFSF jau išleido ar suteikė garantijų, kurių vertė maždaug 160 mlrd. eurų, įskaitant paskolas Graikijai.
