A. Salmondas žada surengti referendumą dėl Škotijos atsiskyrimo nuo Didžiosios Britanijos.
Didžiosios Britanijos spaudoje šią savaitę aptariama vis realesnė Škotijos atsiskyrimo galimybė bei konservatorių troškimas surengti referendumą dėl šalies išstojimo iš Europos Sąjungos. Nepaisant vidinio susiskaldymo, britai nenuleidžia akių nuo tarptautinės arenos ir rūpinasi, kaip geriau paskirstyti paramą besivystančioms ir konfliktų kamuojamoms šalims. Britai taip pat neskuba triumfuoti po M Gaddafio mirties, mat iššūkiai Libijoje dar nesibaigė.
Škotai nori atsiskirti nuo Didžiosios Britanijos
Škotijoje tarp visų amžiaus grupių ir skirtingiems visuomenės sluoksniams priklausančių žmonių vis labiau palaikoma suvereniteto idėja, kasmetinėje partijos konferencijoje pareiškė Škotų nacionalinės partijos (ŠNP) lyderis Alexas Salmondas po to, kai partija užsitikrino istorinę daugumą Škotijos parlamente. „Tai gali būti nepriklausomybės karta“, – džiaugdamasis žmonių palaikymu kalbėjo A. Salmondas.
Istorinis žmonių palaikymas ŠNP reiškia, kad Škotijoje artimiausiu metu, ne vėliau nei 2015 metais, bus surengtas referendumas dėl šios šalies narystės daugiau 300 metų gyvuojančioje Jungtinės Karalystės sąjungoje, rašo „The Guardian“.
Siekdamas pabrėžti skirtumus tarp škotų valdžios Edinburge ir centrinės valdžios Londone, A. Salmondas nepamiršo paminėti šią savaitę paskleistos žinios, kad valdančioji Didžiosios Britanijos koalicija nusprendė „padėti į stalčių“ milijardų svarų vertės vertės anglies išgavimo projektą Škotijoje, Faifo rajone.
„Didžiuliai Škotijos energijos ištekliai gali užtikrinti mūsų, kaip nepriklausomos tautos, ateitį“, – kalbėjo A. Salmondas, tvirtindamas, kad ŠNP sieks tinkamai išnaudoti krašto energetines galimybes, tiek kalbant apie iškastinį kurą, tiek ir apie atsinaujinančius šaltinius.
„Mes esame pasaulinės žaliosios energijos revoliucijos priešakyje. Šis milžiniškas potencialas reiškia, kad Škotija turi imtis atsakomybės kaip nepriklausoma šalis“, – sakė škotų nacionalistų lyderis.
Nors ŠNP konferencijos dalyviai nestokojo užtikrintumo ir optimizmo, visgi esama galimybės, kad referendume dėl krašto nepriklausomybės gyventojai gali pasirinkti trečią variantą – didesnę decentralizaciją, o ne visišką suverenitetą. Kita vertus, atsižvelgiant į išaugusią paramą ŠNP ir Didžiosios Britanijos vidaus problemas, galimybė, kad škotai balsuos už visišką nepriklausomybę, šiuo metu yra visiškai reali.
Euroskeptikai konservatoriai maištauja
Didžiosios Britanjos premjeras Davidas Cameronas kitą savaitę, pirmą kartą per šešerius vadovavimo konservatorių partijai metus, turės atlaikyti maištą partijos viduje. Nepaisydami partinės drausmės, kai kurie euroskeptiškai nusiteikę konservatoriai parlamentarai ketina balsuoti už referendumą dėl Didžiosios Britanijos narystės Europos Sąjungoje, rašo „The Independent“.
D. Cameronui teks atlaikyti saviškių balsavimą dėl šalies išstojimo iš ES.
Pirmadienio balsavimas bus pirmas „organizuotas maištas“ prieš D. Cameroną. Iš viso 76 parlamentarai, iš kurių 60 yra konservatoriai, bei po aštuonis iš Leiboristų bei Demokratinės Ulsterio unionistinės partijos, pasirašė prašymą surengti referendumą, kuriame gyventojai turėtų pasirinkti tarp trijų galimybių – pasilikti ES dabartinėmis sąlygomis, palikti Bendriją, arba iš naujo derėtis dėl Didžiosios Britanijos narystės sąlygų.
Tiesa, galimybė, kad maištas pavyks, labai menka, mat Leiboristų partijos lyderis Edas Milibandas pareiškė, kad leiboristai susitarė palaikyti vyriausybės poziciją. Net jeigu maištininkams pavyktų kažkaip laimėti balsavimą, sprendimas dėl referendumo nebūtų privalomas.
„Britanijai to dabar nereikia. Tai netinkamas sprendimas galvojant apie mūsų darbo vietas, apie ekonominį augimą. Referendumas tik sukurtų neužtikrintumą, kurio mūsų šaliai šiuo metu visiškai nereikia“, – kalbėjo E. Milibandas, aiškindamas, kodėl leiboristai palaiko vyriausybę, o ne maištininkus.
Britų parama gali pakliūti į blogas rankas
Tarptautinės plėtros departamentas yra vienas iš dviejų (kartu su Sveikatos departamentu), kuriems pavyks išvengti visoms valstybinėms institucijoms šiuo metu gresiančio išlaidų apkarpymo. Plėtros departamentas šiuo metu perskirsto paramą užjūrio šalims, kurios laikomos nestabiliomis ir konfliktiškomis, tokioms kaip Somalis, Birma ir Pakistanas, bei didina planuojamas išlaidas iki 0,7 proc. biudžeto lėšų 2013 metais.
Tačiau iš visų britų partijų atstovų sudarytas komitetas, atsakingas už partijų atskaitomybę visuomenei, pareiškė, kad tai rizikingas spendimas, galintis atverti kelią apgaulėms ir korupcijai, rašo „The Telegraph“. Leiboristų atstovė komitete Margareta Hodge pareiškė, kad „departamento spendimas skirti daugiau lėšų jautrioms ir konfliktų kamuojamoms šalims reiškia pavojų mokesčių mokėtojams, nes tai gali padidinti korupcijos mastus“.
Parlamentarai taip pat teigia, kad departamento finansų apskaita nėra pakankamai tiksli. Skelbiama apie 1,156 milijono nuostolį 2010-2011 metais, t. y. prarastus vos 0,016 proc. visų išlaidų, tačiau, pasak komiteto, tai yra „neįtikinamai mažas“ nuostolis, kuris tik parodo, kad departamentas nesugeba tinkamai sužiūrėti savo finansų.
Komitetas taip pat perspėjo ir dėl augančių išlaidų, skiriamų per tarptautines organizacijas, tokias kaip Europos Komisija ar Pasaulio bankas, kurios irgi esą padidina galimybę, kad britų pinigai paklius į korumpuotas rankas.
Departamento sekretorius Andrew Mitchellas pareiškė, kad komiteto turima informacija atspindi leiboristų valdymo laikus ir neapžvelgia dabartinės koalicijos padarytų reformų. „Dabartinė vyriausybė visiškai netoleruoja korupcijos. Britų parama skirta gelbėti gyvybes, todėl mes griežtai prižiūrime, kad pinigai nebūtų netinkamai naudojami“, – kalbėjo jis. Anot A. Mitchello, departamentas šiemet kovodamas su korupcija sugebėjo susigrąžinti 92 proc. žinomų finansinių nuostolių.
Neskuba triumfuoti po M. Gaddafio mirties
Pasaulis be Muammaro Gaddafio turėtų tapti geresne vieta gyventi, rašo „The Daily Mail“. Jis buvo ne tik „kruvinas tironas“, laikęs priespaudoje šešis milijonus Libijos žmonių, tačiau ir terorizmo rėmėjas, tam naudojęs gausius šalies naftos išteklius.
Vakarų šalims M. Gaddafio mirtis tapo savotiška finišo linija ilgus mėnesius užtrukusiame Libijos perversme.
Akivaizdu, kad be NATO palaikymo M. Gaddafio pajėgos būtų sutriuškinusios kuklias sukilelių pajėgas, kurios praėjusį pavasarį pradėjo kovą Libijos šiaurės rytuose. Galima sakyti, kad operacija buvo sėkminga, nes NATO apskritai nepatyrė aukų, ir, nors ir neįtikėtina, tačiau nukentėjo labai mažai civilių.
Visgi nors Vakarų politiniai lyderiai dabar jau gali džiaugtis dėl sėkmingai pasibaigusios revoliucijos, tačiau D. Cameronas, kaip ir kiti, susilaiko nuo triumfo nuotaikų. Netgi atvirkščiai, rašo „The Daily Mail“, galima sakyti, kad M. Gaddafio nužudymas verčia „susimąstyti dėl to, kokiems libiams mes padėjome pasiekti valdžią“.
„Sunkioji dalis prasideda tik dabar, mat šaliai, neturinčiai demokratinių tradicijų ir institucijų, bei kurioje nedarbas siekia net 30 proc., bus nepaprastai sunku suburti efektyvią vyriausybę ir užtikrinti taikų gyvenimą. Nors ir nebūta abejonių, kad anksčiau ar vėliau M. Gaddafis bus nugalėtas, žymiai sunkiau yra užtikrinti, kad valdžia atitiktų į geresnes rankas. Niekas nežino, kaip pasibaigs Arabų pavasaris“, – rašo laikraštis.
