Volstryte kilę protestai turi panašumų su Arabų pavasario pasipriešinimu, pastebi JAV spauda.
Šią savaitę JAV žiniasklaidos dėmesio centre tebelieka Volstryte prasidėjusios ir po visą pasaulį nusiritusios protesto akcijos. Jungtinėse Valstijose kilusius neramumus žiniasklaida lygina su Arabų pavasariu, tačiau pabrėžia skirtingas protestuojančiųjų situacijas. Spaudoje taip pat daug dėmesio skiriama pastangoms išspręsti euro zonos skolų krizę. Kaip rašo JAV žiniasklaida, tokias pastangas gali susilpninti Prancūzijos reitingui iškilusi grėsmė ir Vokietijos politikų perspėjimai nelaukti greitų sprendimų.
Volstryte – pykčio veidas
Volstrytą okupavę protestuotojai neretai vadinami XXI amžiaus hipiais, tačiau jų pyktis tikras, teigiama žurnale „Newsweek“. Tam tikros žiniasklaidos priemonės pašiepdamos protestuojančius žmones nori atskirti eilinį amerikietį nuo per televiziją matomo „hipio“. Tačiau nieko juokingo šioje situacijoje nėra. JAV finansų širdyje susirinkę žmonės yra paprasti amerikiečiai, pasipiktinę beatodairiška fiskaline politika, kuri atvedė šalį į vieną sunkiausių krizių istorijoje. Gal šie žmonės padės suprasti, kad milijoninės išmokos turtingiems bankų vadovams iš tikro viršija visas normas?
Robo Chamberlaino vardu prisistatęs vienas iš protestuotojų teigė anksčiau dirbęs statybininku. „Nuo pat krizės pradžios aš buvau įniršęs. Esu nepatenkintas tuo ką daro Volstryto finansininkai, esu nusivylęs mūsų politikais. Aš laukiau, kol galėsiu kažko imtis“, – žurnalistams teigė jis.
Daug panašaus likimo žmonių ėmė ir kažką padarė, teigiama žurnale. Niujorke vykstantis procesas yra unikalus, nes neturi lyderių, neturi konkrečių planų. Vienintelis dalykas, vienijantis susirinkusius žmones, yra esamos situacijos beviltiškumo suvokimas. „Aš esu už kapitalizmą, tačiau jis turi veikti ne tik išrinktųjų kastos labui,“ – teigė R. Chamberlainas.
JAV prezidentas Barackas Obama ir demokratų atstovai Kongrese išreiškė palaikymą Volstryto protestuotojams. Tačiau analitikai mano, kad tokią politikų paramą skatina populiarumo siekiai. Net 40 procentų amerikiečių palaiko protestuotojus, tad kyla klausimas, kodėl politikai nesugebėjo suprasti tautos nuotaikų iki žmonėms užtvindant gatves.
„Newsweek“ teigimu, žmonės, susirinkę Niujorko finansų rajone, atspindi eilinio amerikiečio pyktį ir nepasitenkinimą dabartine situacija. Vis dėlto pyktis nėra vienintelė emocija protestuotojų veiduose. Žmonės nusiteikę optimistiškai ir tikisi, kad neteisybės kupina sistema bus reorganizuota.
Nuo Arabų pavasario iki Amerikos rudens?
Apsilankius Niujorko Volstryto gatvėse kyla jausmas, kad Arabų pavasaris pasiekė Jungtines Valstijas, teigiama žurnale „Time“.
Labiausiai stebina arabiškųjų ir amerikietiško protestų panašumai: didžioji dalis demonstrantų yra jauni žmonės, kurie jaučiasi palikti likimo valiai. Egipte žmonės jautėsi prislėgti politinės sistemos, kuri buvo palanki tik išrinktųjų elitui, tuo tarpu amerikiečiai yra nepatenkinti ekonomine sistema, kuri, daugumos akimis, taip pat palanki tik keliems turtingiausiems.
Protestuotojai tikina, kad turtingi asmenys yra atsakingi už prastą situaciją JAV, tačiau jie nėra niekaip baudžiami ar drausminami. Teigiama, kad Jungtinių Valstijų politika turi būti labiau sutelkta ties socialinėmis problemomis.
Žurnale teigiama, kad šis protestas primena įvykius Egipte tuo, kad protestai nėra koordinuojami kokios nors politinės grupės ar konkretaus asmens, įvykiai klostosi savaime. Užuot rinkę lyderius, žmonės kooperuojasi į komitetus, kurie atsakingi už aplinkos priežiūrą, maistą ar viešuosius ryšius. Žmonės yra gerai organizuoti, tačiau nepriklausomi nuo politikos ir ideologijos.
Vis dėlto sunku nepastebėti, kad šie protestai yra tiek pat skirtingi, kiek ir panašūs.
Tiek egiptiečiai, tiek amerikiečiai naujienoms skleisti naudoja ne įprastą žiniasklaidą, bet socialinius tinklus. Su pasauliu kalbama tiesiogiai, informacija pateikiama iš pirmų lūpų neleidžiant jos interpretuoti žurnalistams, teigiama žurnale.
Vis dėlto sunku nepastebėti, kad šie protestai yra tiek pat skirtingi, kiek ir panašūs. Egipto žmonės rizikavo savo gyvybe ir saugumu, prieš juos buvo naudota prievarta, o visoje šalyje nutrauktas interneto ryšys. Panašu, kad protestuotojai Niujorke tikrai neparalyžiuos miesto, jiems neteks bijoti įkalinimo ar smurto, o ir interneto ryšis tikrai nebus nutrauktas.
Iš pradžių Volstryto protestuotojai buvo ignoruojami, tačiau šis judėjimas įgauna pagreitį ir išplito keliuose JAV miestuose. Aišku, kad besibūriuojantys žmonės nesiekia nugriauti režimo, tačiau jie nori būti išgirsti, teigiama savaitraštyje „Time“.
Reitingų agentūros grasina Prancūzijai
Reitingų agentūros skatina abejones, kad Prancūzijos ir Vokietijos tandemas sprendžiant Europos skolų krizę patirs fiasko, teigiama „The Wall Street Journal“.
„Dabartinė situacija yra labai nestabili dėl to, kad Europos šalims reikia tvarkytis ne tik savo viduje, bet ir rūpintis visos euro zonos ateitimi,“ – teigė agentūros „Moody‘s“ vyriausiasis analitikas Alexanderis Kockerbeckas.
Prancūzija yra viena svarbiausių veikėjų kuriant Europos gelbėjimo strategiją. Jei antrosios pagal dydį senojo žemyno ekonomikos finansinė situacija pasuks neigiama linkme, galima tikėtis, kad Europos finansinio stabilumo fondas (EFSF) nebus pajėgus atlikti savo funkcijų. Maža to, Prancūzijos reitingo sumažinimas gali smarkiai paveikti būsimų prezidento rinkimų rezultatus, labiausiai pakenkiant dabartinio šalies vadovo galimybėms išlikti poste, teigiama dienraštyje.
Žurnale „The Wall Street Journal“ teigiama, kad jei Prancūzija prarastų dabartinį reitingą, EFSF patirtų labai stiprų smūgį.
„Žinoma, kad Prancūzijos reitingo sumažinimas pablogintų euro zonos situaciją. Toks posūkis dar labiau skatintų vokiečius kištis į Prancūzijos finansus,“ – teigė tyrimų bendrovės „Spiro Sovereign Strategy“ vadovas Nicholas Spiro.
Žurnale „The Wall Street Journal“ teigiama, kad jei Prancūzija prarastų dabartinį reitingą, EFSF patirtų labai stiprų smūgį. Šį fondą, skirtą padėti skolų krečiamoms valstybėms, šiuo metu sudaro 440 milijardų eurų, iš kurių kone trečdalis – Paryžiaus indėlis.
Finansinio stabilumo fondo idėja yra grįsta aukščiausią AAA reitingą turinčių šalių įsipareigojimų gražinti paskolintas lėšas. Šiuo metu aukščiausią reitingą euro zonoje turi Vokietija, Prancūzija, Olandija, Austrija, Suomija ir Liuksemburgas. Kadangi garantijos yra tiesiogiai susijusios su šalies dydžiu, Prancūzijos indėlis yra antras pagal dydį po Vokietijos ir sudaro 158 milijardus eurų iš 440 milijardų.
Dienraštyje pastebima, kad sumažinto reitingo pasekmes pajustų ir privatus finansinis sektorius. Keturi didžiausi šalies bankai „BNP Paribas“, „Societe Generale“, „Credit Agricole ir „Groupe BPCE“ Paryžiui yra paskolinę daugiau nei 100 milijardų eurų. Ši suma viršija Graikijos, Airijos, Italijos, Portugalijos ir Ispanijos įsiskolinimus šiems bankams kartu sudėjus.
Vokietija ragina nesitikėti greitų sprendimų
Dienraštyje „The New York Times“ teigiama, kad Vokietijos atstovai ragina nelaukti lemtingų sprendimų, per vieną dieną išspręsiančių euro zonos krizę.
Vokietijos atstovų teigimų, pasiūlytas penkių žingsnių planas gali būti įgyvendintas per kelis mėnesius.
Vokietijos atstovų teigimų, pasiūlytas penkių žingsnių planas gali būti įgyvendintas per kelis mėnesius. Išplatintame pranešime rašoma, kad pasiūlymai stiprinti Europos bankų galią, didinti EFSF biudžetą ir skatinti privatų sektorių pirkti Graikijos skolą dar susiduria su pasipriešinimu, kuriam įveikti prireiks nemažai laiko.
Vokietijos ir Prancūzijos vadovai vis dar nesutaria dėl EFSF plėtimo tam, kad šis galėtų disponuoti 2 trilijonų eurų lėšomis, taip padėdamas sunkumus patiriančioms valstybėms ir bankams.
Vokietijos finansų ministro Wolfgango Schaubles teigimu, susitikimo metu nebus bandoma padėti taško Europos gelbėjimo plane, tačiau bus „siekiama aiškinant penkių punktų programą nuraminti tarptautines rinkas“.
Dienraščio teigimu, minėtas penkių punktų planas yra paremtas Europos Komisijos pirmininko Jose Manuelio Barroso pasiūlymais ir ragina sutramdyti Graikijos krizę, padidinti EFSF biudžetą, didinti bankų kapitalą, skatinti ekonominį augimą ir atidžiau prižiūrėti Eurozonos šalių fiskalinę politiką.
Savo tapatybės nenorėjęs atskleisti ES atstovas pasakojo dienraščiui, kad šių punktų įgyvendinimui būtina užtikrinti senojo žemyno bankų pajėgumą atlaikyti nuostolius. Teigiama, kad Vokietijos bankai paslapčiomis bando atsikratyti Graikijos ir kitų pietų Europos šalių obligacijomis, tuo tarpu Prancūzijos bankai vengia imtis tokių drastiškų priemonių.
„Ant kortos pastatyta labai daug. Laikas suprasti, kad negalima praleisti progos sutvarkyti situaciją iš esmės, kitaip galime sulaukti liūdnų pasekmių“, – teigė JAV iždo sekretorius Timothys Geithneris.
T. Geithneris ir prezidentas Barackas Obama dėl JAV problemų vis dažniau kaltina Europos nesugebėjimą spręsti gilėjančios krizės, kuri tiesiogiai veikia JAV augimą. Tačiau Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir daugelis kitų senojo žemyno vadovų atšauna, kad Amerikos atstovams vertėtų patylėti, esą pasaulinės krizės šaknys glūdi Volstryte.
