Šilumos punktus įsigijus gyventojams, jiems patiems teks rūpintis ir įrenginių priežiūra.
Šilumininkai sukruto siūlyti gyventojams įsigyti šilumos punktų įrangą ir paties rūpintis jų valdymu. IQ.lt jau rašė, kad „Vilniaus energija“ gyventojams ketina parduoti nuotolinio šilumos punktų valdymo sistemą. Tuo tarpu „Kauno energija“ gyventojams siūlo įsigyti šilumos punktų įrangą. Nors žadama, kad įsigijusiems ją nežymiai mažės šilumos kaina, už pačią įrangą bei jos priežiūrą gali tekti pakloti tūkstančius.
Dar šių metų gegužę kauniečiai savo pašto dėžutėse rado pranešimus, kuriuose „Kauno energija“ siūlė už litą įsigyti šilumos punktų įrangą. Tiesa, informacijai iškilus į viešumą, „Kauno energija“ tvirtino, kad tokią informaciją skleidė daugiabučių administratorius – bendrovė „City Service“.
„Kauno energijos“ atstovas spaudai Ūdrys Staselka IQ.lt teigė, kad dabar įsigyti šilumos punktų įrangą gyventojams siūloma už likutinę jos vertę – taip, kaip numatyta įstatyme. Likutinė vertė skiriasi priklausomai nuo šilumos punktų įrangos – siurblių, ventilių, vamzdžių, šilumokaičių – būklės.
Ū. Staselka: „Yra ir tokių šilumos punktų, kurių įrangos likutinė vertė siekia 40 tūkstančių litų“.
„Yra namų, kurių šilumos punktų įrangos vertė vos vienas litas. Bet yra ir tokių šilumos punktų, kurių įrangos likutinė vertė siekia 40 tūkstančių litų“, – IQ.lt sakė Ū. Staselka.
Bendrovės pranešime teigiama, jog šilumos punktus įsigijusiems kauniečiams turėtų sumažėti šilumos kaina. Dar siūlydami šilumos punktus įsigyti už litą šilumininkai žadėjo, kad kauniečiams parduodamos šilumos kaina kris nuo 24,33 iki 23,48 ct/kWh (be PVM). „Tiems gyventojams, kurie patys yra šilumos punktų savininkai, šilumos kaina tiesiog skaičiuojama pagal kitokią formulę“, – teigia Ū. Staselka.
Tačiau neaišku, ar gyventojams mažesnė šilumos kaina leis sutaupyti bent tiek, kiek teks išleisti šilumos punktų įrangai. Mat ant šilumos punkto savininko pečių gula visi rūpesčiai dėl įrangos priežiūros ir remonto.
Ū. Staselka negalėjo pasakyti, kiek vidutiniškai per metus gali atsieiti vieno šilumos punkto priežiūra namo gyventojams. Jis tvirtino, kad kauniečiai domisi galimybe tapti šilumos punktų savininkais. „Yra ir jau įsigijusių, bet kiek, dabar nepasakysiu“, – sakė Ū. Staselka.
Jei šilumos punktų gyventojai įsigyti nenorės, jų priežiūra „Kauno energija“ vis tiek negalės rūpintis: tai draudžia įsigaliosiančios Šilumos ūkio įstatymo pataisos.
„Šilumos punktus mes vis tiek turėsime perduoti gyventojams. Tačiau kokia forma tai reikės padaryti, kol kas neįsivaizduojame. Tai turi būti numatyta poįstatyminiuose aktuose, bet mes jų šiandien dar laukiame“, – sakė Ū. Staselka.
Iš daugiau kaip 4500 šilumos punktų Kaune mieste ir rajone maždaug 1300 priklauso „Kauno energijai“.
Apsispręsti turi gyventojai
Juozas Antanaitis, Lietuvos daugiabučių namų savininkų bendrijų federacijos prezidentas, teigia, kad parduodant šilumos punktų įrenginius šilumininkams erdvės piktnaudžiauti nėra. Anot jo, likutinę punktų vertę aiškiai rodo finansiniai dokumentai. Tačiau tik patys gyventojai turi apskaičiuoti ir nuspręsti, ar jiems verta įsigyti šilumos punktus, o kartu prisiimti už juos ir visą atsakomybę.
„Vilniuje vieni bendrijų pirmininkai yra pasiskaičiavę, kad jiems apsimoka įsigyti šilumos punktus. Bet, pavyzdžiui, Antakalnio bendrijos atstovas man sakė, kad jų bendrijai pirkti šilumos punkto neverta. Esą kam mokėti už jį 18 tūkstančių litų ir vėliau naktimis nemiegoti sukant galvą, kur gauti įrangos remontui reikalingus 30 tūkstančių litų“, – IQ.lt sakė J. Antanaitis.
Lapkričio pirmąją įsigalios naujos Šilumos ūkio įstatymo pataisos, pagal kurias šilumos punktų priežiūra turi būti atskirta nuo šilumos tiekėjų.
