„Kaunas Jazz 2011 ruduo“: pamesti galvas dėl džiazo. Programa

Omaras Lye-Fookas iš Didžiosios Britanijos nepataikauja muzikos madoms.

Kaunas Jazz festivalis uždega žalią šviesą džiazo muzikai, improvizacijoms ir jaukiems vakarams, kuriuos dovanos tiek jaunosios kartos Lietuvos atlikėjai, tiek iš užsienio atvykę šio muzikos stiliaus grandai.

Kaunas Jazz programa:

Spalio 22 d. (šeštadienis)

Istorinėje Lietuvos Respublikos prezidentūroje Kaune, Vilniaus g. 33
17 val.   LIUTAURAS JANUŠAITIS & MOTIEJUS BAZARAS DUO
(Lietuva)

Jaunoji Lietuvos muzikantų karta vis drąsiau veržiasi į tarptautinius vandenis – jų vardus galima rasti ir koncertų afišose Londone ar Niujorke, ir garsios muzikos mokyklos studentų sąraše. Vienas tokių – saksofonininkas ir klavišininkas Liutauras Janušaitis, pirmasis lietuvis, baigęs studijas prestižiniame Berklio muzikos koledže Bostone, išugdžiusiame šimtus pasaulinio garso muzikantų.

Jau dešimtmetį jis koncertuoja su daugeliu Lietuvos džiazo, popmuzikos, fanko atlikėjų – L. Janušaičio biografijoje yra bendri darbai su „UAB Music“, „Skamp“, „Groovy Taxi“, „InCult“, „Saulės kliošu“, „D’Orange“,  o taip pat klasikinės muzikos kolektyvais – kvartetu Collegium bei Valstybiniu simfoniniu orkestru. Muzikantas yra pats subūręs keletą kolektyvų, tarp jų – pirmąjį Baltijos šalyse Lotynų Amerikos muzikos ansamblį „Baltic Salsa Orchestra“.

Studijuodamas Berklio koledže, muzikantas su bendraminčiais iš Brazilijos, JAV ir Japonijos įrašė savo debiutinį albumą, kurį šįmet ketinama išleisti Niujorke. Pianistas Motiejus Bazaras – jau gerai pažįstamas „Kaunas Jazz“ publikai. Pernai jaunas muzikantas ją sužavėjo, atlikdamas F.Chopino kūrybos programą. Tarp džiazo ir klasikos nardantis M. Bazaras – tarptautinių pianistų konkursų laureatas, pasirodantis ir kitų žanrų koncertuose. Fortepijono, kamerinės muzikos renginiai, eksperimentai su sintezatoriaus skambesiu, pasirodymai su grupėmis „UAB Music“ ir „AIR Orchestra“, trio su broliu kontrabosininku Mykolu Bazaru ir būgnininku Ąžuolu Paulausku – tai vis didesnę patirtį sukaupiančio jauno menininko portreto paveikslo štrichai. Dviejų kūrėjų talentai šįkart susitiks Istorinėje Prezidentūroje Kaune – sujungtos L. Janušaičio ir M. Bazaro fantazijos vaisius taps įžanga į jaukų ir šiltą „Kaunas Jazz“ rudens vakarą.

Spalio 22 d. (šeštadienis)

Kauno filharmonijoje, L.Sapiegos g. 5
19 val.  PEDRO JAVIER GONZALEZ TRIO (Ispanija)
Filmo Kaunas Jazz 2011 PAVASARIO BALSAI pristatymas
(filmo autorius Rytis Zemkauskas)

Pirmieji trys Pedro Javiero Gonzalezo albumai vadinasi tiesiog Guitarra. Tai šį tą sako apie Barselonos muzikantą, kurį Ispanijos spauda vadina universaliausiu šalies gitaristu. Gitara šiam muzikantui – gyvenimo aistra, žaidimas, meilė ir didžiausias džiaugsmas, kuriuo jis jau daug metų dalijasi su sužavėta daugelio šalių publika. Savitą gitaros skambesį atradęs muzikantas, kompozitorius, aranžuotojas ir prodiuseris groja flamenko, roko, džiazo, fusion stiliais ir kiekviename šių vaidmenų sugeba nustebinti.

P.J.Gonzalezas išgarsėjo prieš beveik du dešimtmečius – kaip garsios ispanų grupės „El Ultimo de la Fila“ narys. Su ja išmaišęs Ispaniją ir Ameriką, grupei iširus gitaristas toliau bendradarbiavo su jos lyderiu Manolo Garcia, dainininku Alejandro Sanzu, Joanu Manueliu Serratu ir kitomis ispanų žvaigždėmis. Italijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje koncertavęs gitaristas festivalių scenose susidūrė su Patu Metheny, Paco de Lucia, Johnu McLaughlinu ir daugybe kitų garsių gitaristų, kurie įvertino jo meistriškumą. „Kai grojo Pedro, pats B.B.Kingas iškėlęs rodė nykštį“, – apie legendinio bliuzmeno reakciją rašė ispanų dienraštis „El Pais“.

Įvertinti buvo ir kiti muzikanto sugebėjimai – 2004-aisiais jis buvo nominuotas Ispanijos muzikos apdovanojimui kaip vienas geriausių aranžuotojų. Aštuonis albumus jau išleidęs P.J.Gonzalezas šiuo metu tiesiog paskendęs įvairiuose darbuose – pavasarį pirmąsyk surengė solines gastroles JAV, kuria naujus projektus su Kaunas Jazz viešėjusiu garsiu indų perkusininku Triloku Gurtu ir Rusijos filharmonijos orkestru, koncertuoja su kontrabosininku Horacio Fumero. Kaune jis pristatys flamenko ir džiazo skambesį sujungiančią programą, kurią atlieka su bosininku Toni Terre ir būgnininku Rogeriu Blavia. Ilgiausiai gyvuojantis gitaristo projektas suteiks žaismingą Viduržemio jūros pakrantės nuotaiką vakarui, kurio dalyviai galės susipažinti ir su apie šių metų „Kaunas Jazz“ sukurtu dokumentiniu filmu „Pavasario balsai“.

Spalio 22 d. (šeštadienis)

Restorane-klube Combo, Raudondvario pl. 107
22 val.   OMAR (Didžioji Britanija)

„Ei, o kas šis vaikis?“ – kartą prieš du dešimtmečius įsijungęs radiją nustėro Stevie Wonderis. Legendinį amerikiečių atlikėją sunku nustebinti, bet šįkart tai padaryti pavyko jaunam dainininkui iš Didžiosios Britanijos. Atlikėjas Omaras Lye-Fookas padarė tokį įspūdį S. Wonderiui, jog šis vėliau kartu su juo sukūrė ir įrašė dainą – tuo retas gali pasigirti. Ir tai – tik viena iš daugelio įspūdingų šio rudens „Kaunas Jazz“ svečio karjeros akimirkų.

Muzikalioje šeimoje (atlikėjų kelią pasirinko abu jo broliai ir sesuo) augęs, paauglystėje trimitu, pianinu ir perkusijos instrumentais groti mokęsis Omaras Londono klubuose pradėjo garsėti 1990-aisiais.  Jau po metų Didžiosios Britanijos populiariausių dainų dvidešimtuke puikavosi jo kūrinys „There’s Nothing Like This“ – nuostabaus grožio soulo baladė, iki šiol dažnai skambanti per radiją ar TV laidose. Pasipylė pripažinimo ženklai – sutartį su Omaru sudarė garsaus didžėjaus Gilleso Petersono leidykla „Talking Loud“, komplimentus dainininkui žarstė JAV žvaigždė Erykah Badu (vėliau kartu su šiuo atlikėju įrašiusi dainą), prodiusuoti vieną jo diskų sutiko legendinis JAV soulo kompozitorius Lamontas Dozieris. Buvo galima „kepti“ vieną hitą po kito, bet popmuzikos pasaulyje vietą išsikovojęs Omaras pasirinko kitą kelią. Kiekvienas iš šešių jo albumų – savitas ir nepataikaujantis muzikos madoms. Nė viena jo daina neuždirbo tiek, kiek „There’s Nothing Like This“, bet vokalistas to ir nesiekė. Užtat drąsiai darė netikėtus sprendimus – pavyzdžiui, jo 2001-ųjų plokštelėje „Best By Far“ pasigirdo akivaizdžios simpatijos džiazui. Bendradarbiauti su britu veržėsi garsūs atlikėjai – nuo reperio Commono iki vokalisčių  Estelle, Kelle Le Roc ir Angie Stone. 2009-aisiais debiutavęs kaip miuziklo atlikėjas, šiuo metu koncertuose dainininkas pristato neseniai perleistą 2005-ųjų albumą „Sing (If You Want It“ – įrašą, prie kurio nagus prikišo ir S.Wonderis. Gastrolėse jį lydi šešių muzikantų grupė, kurioje yra ir pritariančiojo vokalo partijas atliekanti sesuo Samia.

Puse milijono parduotų albumų pasigirti galintis Omaras dažnai vadinamas britų naujojo soulo judėjimo pradininku. Išgirdę jo virtuoziškai valdomą balsą klubo „Combo“ scenoje, tikrai suprasite, kad tai nėra pernelyg skambus komplimentas.

KAUNAS JAZZ 2011 METŲ KONCERTAS

Gruodžio 16 d. (penktadienis)

Vilniaus kongresų rūmuose, Vilniaus g. 6/16
19 val.    MONTY ALEXANDER Harlem-Kingston Express (Jamaika, JAV)

Ką reikia daryti, kai publika rėkia „pakartot“? Kvailas klausimas – žinoma, kartoti. Ir ne vieną sykį. Todėl prieš metus „Kaunas Jazz“ Metų koncerto publiką pribloškęs Jamaikos pianistas Monty Alexanderis sugrįžta. Priežasčių – pakankamai. Pernai publiką savo suburto trio pasirodymu nustebinęs veteranas šįkart pristato dar įspūdingesnį projektą – septynių muzikantų kolektyvą Harlem – Kingston Express. Be to, festivalis tiesiog negalėjo atsispirti pagundai pasveikinti jį su svarbiu jubiliejumi – šįmet Monty mini veiklos scenoje 50 metų sukaktį.

M. Alexanderis kelias į muziką prasidėjo anksti. Būdamas ketverių jis jau grojo pianinu, keturiolikos – koncertavo klubuose, sulaukęs dvidešimties – grojo su legendiniu Franku Sinatra. Monty gyvenimą nulėmė dar vaikystėje pamatyti džiazo grandų Louiso Armstrongo ir Nato Kingo Cole’o koncertai. Nuo tos akimirkos šiai muzikai M.Alexanderis atsidavė visa širdimi.

M.Alexanderio biografijoje – daugybė akimirkų, nuo kurių galėjo apsisukti galva. Dar profesionalios karjeros pradžioje jam komplimentus žėrė džiazo legendos Milesas Davisas ir Duke’as Ellingtonas – o šie vyrai, žinia, komplimentais be reikalo nesitaškydavo. Septyniolikos su šeima į JAV emigravęs muzikantas kelią skynėsi sunkiu darbu – nesuskaičiuojamas valandas iki išsekimo grojo nedidelių Niujorko klubų publikai. Užtat sulaukęs dvidešimties, kišenėje jau laikė sutartį pirmojo solinio albumo įrašui.

Šiandien jo diskografijoje – jau per 60 albumų. Kai kurie jų melomanams ir kritikams kelia pagarbią baimę. „Man ir pačiam keista klausytis to įrašo. Ten nutiko kažkas nuostabaus“, – prisipažįsta M. Alexanderis, kalbėdamas apie 1976-aisiais Šveicarijoje įrašytą savo koncertą, kuris laikomas vienu geriausiu visų laikų „gyvo“ skambesio džiazo albumų.

JAV, Europos, Azijos publiką pakerėjęs M. Alexanderis galėtų papasakoti daugybę istorijų apie gastroles ar įrašų sesijas, kurios jį suvedė su Franku Sinatra, Dizzy Gillespie, Franku Morganu, Benny Golsonu, Tony Bennettu, Sonny Rollinsu, Quincy Jonesu, Clarku Terry ir daugybe kitų žvaigždžių. Jo nuveiktų darbų – tiek daug, kad šios karjeros aukštumos niekaip nesutilptų į trumpą pasakojimą apie muzikantą. Girdėjote dainininkės Natalie Cole plokštelę „Unforgettable“, 1991-aisiais laimėjusią net 7 „Grammy“ statulėles? Joje skamba M. Alexanderio grojimas. Kaip ir legendinio aktoriaus Clinto Eastwoodo režisuotame filme apie saksofonininką Charlie Parkerį „Paukštelis“. Šįmet žavėjotės Bobby McFerrino pasirodymu festivalyje „Kaunas Jazz“? Būtent šio dainininko kvietimu su jo diriguojamu orkestru M.Alexanderis Šveicarijoje atliko George’o Gershwino šedevrą „Rhapsody In Blue“.

Yra muzikantų, kurie pasipūstų, nuveikę dešimt kartų mažiau. M. Alexanderis – ne toks. Muziko viešnagė „Kaunas Jazz“ rengėjams paliko šilčiausius prisiminimus. Linksmas pianisto charakteris tikrai jautėsi ir koncertų salėje – savo gera nuotaika ir paprastumu muzikantas ilgam užkrečia visus, kuriems nusišypso laimė jį išgirsti.

Bendrinti šį straipsnį
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto