Ar N. Sarkozy iki pat rinkimų pavyks išlikti santūriam?
Šią savaitę Prancūzijos spauda domisi, ar išrinktas Socialistų partijos atstovas dalyvauti 2012 metų prezidento rinkimuose turės įtakos dešiniųjų su dabartiniu prezidentu Nicolas Sarkozy priešakyje rinkimų kampanijos strategijai. Žiniasklaidos dėmesį atkreipė ir prieš branduolinę energiją nusiteikę gyventojai, dalyvavę protesto akcijoje. Spauda taip pat domisi Venesuelos prezidento Hugo Chavezo populiarumu.
N. Sarkozy neskuba pradėti rinkimų kampanijos
Praėjusį savaitgalį paaiškėjo Prancūzijos Socialistų partijos kandidatas, kuriam teks garbė atstovauti savo ideologinei stovyklai 2012 metų prezidento rinkimuose. Tai – François Hollande‘as. Už jį savo balsą atidavė 56,57 proc. iš 2,8 milijono socialistų rinkėjų.
Dabartinis šalies vadovas N. Sarkozy pergalę pranašavo ar bent jau norėjo, kad laimėtų Socialistų partijos pirmoji sekretorė Martine Aubry, rašo „Le Figaro“.
Kaipgi reagavo N. Sarkozy sužinojęs savo būsimą varžovą? Pasak „Libération“, šalies vadovas neskubėjo sužinoti, ką socialistai išsirinko savo vedliu į prezidentinę pergalę. N. Sarkozy visą sekmadienį praleido su žmona savo apartamentuose ir nė karto neįsijungė televizoriaus.
Tačiau prancūzų spaudoje esama ir informacijos, leidžiančios kitaip interpretuoti savaitgalio įvykius. Kaip skelbia „Le Figaro“, šalies vadovas laiko negaišo ir jau šią savaitę spėjo aptarti savo rinkimų darbotvarkę su artimiausiais bičiuliais. Tiesa, kol kas šio klausimo detalės neviešinamos. Pasak paties N. Sarkozy, „2011-ieji privalo būti naudingi metai“. Kitaip tariant, jo vyriausybė turi ir toliau tarnauti Prancūzijos žmonėms bei atsispirti rinkimų kampanijos pagundoms, rašo „Le Figaro“.
Tik įdomu, ar dešiniųjų partijai pavyks išlaikyti šalies vadovo skleidžiamą santūrumo dvasią. Tuo labiau kad dėl savo vidinės rinkimų kampanijos Socialistų partijai pavyko sulaukti kur kas daugiau Prancūzijos žiniasklaidos dėmesio, nei kad leidžiama atitinkamų valstybės institucijų. Remiantis Vyriausiosios audiovizualinės tarybos taisyklėmis, televizijos kanalai opozicijos stovyklos kalboms gali skirti 50 procentų valdančiojo bloko atstovų pasisakymų transliacijos trukmės. O per pastaruosius tris mėnesius kai kurių kanalų žiūrovai socialistų kalbų galėjo klausytis beveik 1,5 karto ilgiau, nei truko valdančiųjų pasisakymai, rašo „Le Figaro“.
Pasak „Libération“, N. Sarkozy nesiruošia keisti savo strategijos į prezidento rinkimų tiesiąją išėjus F. Hollande‘ui. Tačiau valdančiųjų šalininkai nuo šiol gali imtis konkretesnių iniciatyvų, diskredituojančių Socialistų partijos kandidatą. Pasak vieno „Le Figaro“ cituojamų N. Sarkozy kolegų, F. Hollande‘as per savo karjerą neužėmė jokio reikšmingo posto. Didžiausias jo laimėjimas buvo Socialistų partijos pirmojo sekretoriaus pareigos. Pagrindinė N. Sarkozy ir jo komandos užduotis – kritikuoti F. Hollande‘o nepatyrimą ir jo politinės programos nekonkretumą, apibendrina „Le Monde“.
Prezidentūros iniciatyva taip pat buvo atlikta keletas kokybinių apklausų, kuriose F. Hollande‘as ryškėja kaip nelabai tinkantis užimti šalies vadovo postą. Prancūzams, pavyzdžiui, sunku įsivaizduoti, kad jis galėtų lengvai priimti nepopuliarius sprendimus. Be to, socialistų kandidatas linksta link politinio centro ir taip gali prarasti kairiau nusiteikusių rinkėjų paramą, rašo „Libération“. Į centro rinkėjus būtų taikęsis ir N. Sarkozy, jeigu socialistų kandidate būtų tapusi M. Aubry.
Tačiau kol kas panašu, kad prezidento N. Sarkozy pagrindinis koziris – jo aktyvumas Europos ir tarptautiniu lygiu. Tiesa, dabartinio šalies vadovo laukiantys uždaviniai nebus lengvi. Jau ateinantį savaitgalį N. Sarkozy bandys pasiekti susitarimą su vokiečiais dėl pagalbos Europos bankams.
Prancūzai protestavo prieš branduolinę energiją
Praėjus septyniems mėnesiams po Fukušimos tragedijos prieš branduolinę energiją pasisakančios asociacijos praėjusį savaitgalį ragino Prancūzijos gyventojus savo pozicijas išreikšti viešomis „antiatomo“ kampanijomis, rašo „Le Monde“. Jų tikslas – branduolinės energijos atsisakymo klausimą įrašyti į ateinančių metų prezidento rinkimų darbotvarkę.
Nuo atominės energijos itin priklausomi prancūzai praėjusį savaitgalį protestavo prieš tokias elektrines.
Kaip skelbia „Le Monde“, prie akcijos visoje Prancūzijoje prisidėjo 25 tūkstančiai dalyvių. Aktyvi šios kampanijos veikėja buvo Ekologiškos Europos-Žaliųjų partijos kandidatė į prezidento postą Eva Joly. Ji džiaugėsi akcijos, kuri buvo pirmoji tokio pobūdžio iniciatyva, pasisekimu. Pasak E. Joly, toks nebranduolinės Prancūzijos šalininkų susivienijimas atspindi šalies politikų ir pilietinės visuomenės interesų bendrumą.
„Le Monde“ teigimu, protesto akcija buvo skirta atkreipti ne tik dabartinės vyriausybės dėmesį į Prancūzijos piliečių susirūpinimą dėl atominių jėgainių saugumo. Taip pat buvo apeliuojama ir į politinės kairės kandidatų griežtesnę poziciją šiuo klausimu, kuriam, regis, kol kas trūksta ideologinio atspalvio.
Vienos apklausos duomenimis, dauguma prancūzų pritaria, jog branduolinės energijos turėtų būti atsisakyta – greitai arba pamažu. 78 procentai Prancūzijoje suvartojamos elektros atkeliauja iš atominių jėgainių.
Kur Hugo Chavezo populiarumo paslaptis?
Neaišku, ar Venesuelos Hugo Chavezas įveikė vėžį. Tačiau akivaizdu viena – likus metams iki prezidento rinkimų liga dabartiniam šalies vadovui padėjo įveikti savo konkurentus. Tokią išvadą galima daryti pažvelgus į apklausų rezultatus, rašo „Le Figaro“. Liepos mėnesį H. Chavezą teigiamai vertino 48 procentai rinkėjų. Rugsėjį šis skaičius pakilo iki 58,9 procentų.
Praėjusį savaitgalį į Kubą atvykusį H. Chavezą (dešinėje) pasitiko šalies prezidentas Raulis Castro.
Pasak dienraščio, apie Venesuelos prezidento ligą sklando visokie gandai. Vieni skelbia, kad jis apsimeta sergantis ir tokiu būdu siekia rinkėjų užuojautos. Kiti kartas nuo karto kalba, jog jo jau nėra tarp gyvųjų. Šiaip ar taip, nuo šio savaitgalio jis lankosi Kuboje, kur jam atliekami papildomi tyrimai, rašo „Le Figaro“.
Pasak vieno „Le Figaro“ cituojamo apklausų eksperto, H. Chavezas puikiai vykdo su jo liga susijusią viešųjų ryšių strategiją. Jis neatskleidžia konkrečių detalių apie savo negalavimus, neišsklaido abejonių.
H. Chavezui pavyko išlaikyti savo didelį populiarumą nuo 2003 metų. Šį teiginį pagrindžia ne tik apklausos, bet ir įvairūs iki šiol vykę rinkimai ar balsavimai. Tiesa, 2007 metais įvykęs referendumas baigėsi šalies vadovo nenaudai, primena „Le Figaro“.
Korupcijos skandalai, po kurių nemažai H. Chavezo artimųjų atsidūrė kalėjimuose, energetinė krizė, dėl kurios dalis šalies gyventojų neturi elektros keletą valandų per dieną, prastas viešojo saugumo lygis ar stringanti ekonomika, kai Venesuela buvo vienintelė Lotynų Amerikos šalis, 2009 metais patyrusi recesiją, H. Chavezo populiarumui, atrodo, turi mažai reikšmės.
Mat šalies vadovo valdymo rezultatai trumpai ir aiškiai gali būti apibūdinti taip: šiandien žmonės Venesueloje moka skaityti ir gali pasirūpinti savo sveikata. Nuo 2003 metų H. Chavezas didelę pajamų, gaunamų iš naftos, dalį skiria socialinei politikai įgyvendinti. Tikslinė grupė – šalies vargingiausieji. Investuojama tiek į sveikatos priežiūrą, tiek į švietimą, darbo vietų kūrimą, būstų statybą, šelpimą maisto produktais.
Valdant H. Chavezui, nuolat stiprėjo Venesuelos bendradarbiavimas su Kuba. Pasak vieno „Le Figaro“ cituojamo šaltinio, šiandien be kubiečių būtų sunku įsivaizduoti Venesuelos švietimo ar sveikatos sistemas. Mat Venesuelos prezidentas pasikvietė nemažai dėstytojų ir gydytojų iš Kubos, nes vietiniai gyventojai atsisakydavo eiti dirbti į vargingiausius rajonus.
Tačiau klausimas išlieka, ar H. Chavezas sugebės eilinį kartą kandidatuoti į šalies prezidento postą. Jeigu ne, jis turėtų kuo greičiau paskirti savo įpėdinį, kad šis sulauktų visapusės ir besąlyginės paramos iš valdančiosios Jungtinės Venesuelos socialistų partijos, patarimais žarstosi „Le Figaro“. Priešingu atveju laukia arši kova su opozicinių jėgų kandidatu, kuris turėtų paaiškėti vasario 12 d.
