Saeimos pirmininke išrinkta S. Abuoltinė. Tuo tarpu prezidentas A. Bėrzinis (viduryje) neskuba siūlyti V. Dombrovskio kandidatūros į premjerus.
Po pirmadienio daugeliui atrodė, kad po naujai išrinkto parlamento pirmojo posėdžio šaliai gresia dar viena politinė krizė – iš Valdžio Zatlero partijos pasitraukus 6 parlamentarams, koalicija prarado daugumą. Rimtų nesutarimų kilo ir renkant Saeimos vadovą. Latvijos žiniasklaida taip pat rašo apie naujojo „airBaltic“ vadovo paieškas.
Koalicijos vežimas klimpsta dar nepajudėjęs iš vietos
„Smūgis būsimai Valdžio Dombrovskio vyriausybei“, – rašo dienraštis „Neatkarīgā rīta avīze“. Ir atkreipia dėmesį, kad pirmą kartą šalies istorijoje dar net neįvykus pirmajam Saeimos posėdžiui iš itin sunkiai suburtos valdančiosios koalicijos pasitraukė net 6 buvusio prezidento V. Zatlero reformų partijos nariai.
Po šio žingsnio 100 vietų parlamente koalicijai teliko 50 mandatų. Pasak dienraščio, maištininkai partiją apkaltino demokratijos principų nepaisymu ir dalies partiečių nuomonės ignoravimu.
Be to, išsakyta rimtų nuogąstavimų dėl partijoje galimai egzistuojančių kelių valdžios centrų – jie dažnai esą priima vienas kitam prieštaraujančius sprendimus.
Įvardytas ir V. Zatlero partijos „pilkasis kardinolas“ – buvęs prezidento kanceliarijos vadovas, dabartinis partijos kandidatas į užsienio reikalų ministro postą Edgaras Rinkevičius. Jis nebūdamas partijos narys esą daro didelę įtaką jos veiklai.
Taigi kilo rimtų abejonių dėl „nukraujavusios“ ir daugumos nebeturinčios koalicijos galimybių rimtai dirbti. Šį nerimą, pasak dienraščio „Latvijas avīze“, dar labiau padidino pasigirdę gandai, kad 6 „atsiskyrėliai“ mainais už paramą koalicijai gali pareikalauti net kai kurių ministrų portfelių. Tiesa, šios kalbos veliau buvo paneigtos.
Tuo metu dabartinis premjeras V. Dombrovskis reaguodamas į susidariusią padėtį nacionaliniam radijui pareiškė esąs pasirengęs siūlyti ir kitus galimus koalicijos modelius, jei trijų dešiniųjų partijų koalicija visiškai žlugtų. Be to, jis sutiktų panaikinti ir kai kurių partijų nubrėžtas vadinamąsias raudonąsias linijas – nebendradarbiauti su viena ar kita politine jėga.
„Diena“ tai laiko užuomina, kad tam tikromis sąlygomis į koaliciją galėtų būti kviečiama ir su oligarchais siejama Žaliųjų ir valstiečių sąjunga. Tuo metu prezidentas Andris Bėrzinis šalies žiniasklaidai pareiškė neremsiąs dirbtinai sukurtų koalicijų – jis žada pritarti tik stabilią paramą parlamente turinčiai koalicijai.
Dar vienas skandalas kilo, kai pirmąją savo darbo dieną naujoji Saeima tai ir nesugebėjo išsirinkti vadovo. Tai taip pat nutiko pirmą kartą Latvijos istorijoje.
Dar vienas skandalas kilo, kai pirmąją savo darbo dieną naujoji Saeima tai ir nesugebėjo išsirinkti vadovo. Tai taip pat nutiko pirmą kartą Latvijos istorijoje.
Į parlamento vadovo postą pretendavo V. Zatleras. Tam lyg ir neprieštaravo būsimoji koalicija, tačiau, pasak Latvijos radijo, tiek 6 V. Zatlero partijos narių pasitraukimas, tiek derybos dėl parlamento vadovo kandidatūros, tiek kiti pastarųjų dienų įvykiai rodo, jog tai, kas kalbama viešai, tėra ledkalnio viršūnė, o iš tiesų vyksta nešvarūs bei savanaudiški politikų žaidimai.
Dėl pirmininko pirmadienį balsuota du kartus , ir abu kartus V. Zatleras negavo daugumos.
„Juoda V. Zatlero diena“, – taip pirmadienį vadina dienraštis „Neatkarīgā rīta avīze“, o rusiškasis „Vesti segodnia“ rašo: „Vis labiau ryškėja juodoji linija V. Zatlero politiniame gyvenime. Akivaizdus įrodymas, kad jo Reformų partijos įkūrimas yra klaida: į šią paskubomis įkurtą partiją sukviesti pernelyg skirtingi žmonės“.
„Akivaizdus įrodymas, kad jo Reformų partijos įkūrimas yra klaida: į šią paskubomis įkurtą partiją sukviesti pernelyg skirtingi žmonės“, – rašo „Telegraf“.
Tuo metu rusiškasis „Telegraf“ pastebi: „Tik dėl galimybės tapti Saeimos vadovu V. Zatleras ryžosi paleisti ankstesnįjį parlamentą. Tačiau ar galima patikėti tokios institucijos vadovo postą žmogui, nebesugebančiam susitvarkyti net savo partijoje?“
Politologas Ivaras Yjabas „Telegraf“ sakė , kad V. Zatlerui trūksta ne tik autoriteto, bet ir žinių, kaip vadovauti parlamentui.
„Latvijas avīze“ nuomone, jei ši krizė užtruks ilgiau, prorusiškas „Santarvės centras“ gali gauti galimybių vėl bandyti vienaip ar kitaip prisišlieti prie koalicijos.
Tiesa, antradieni pagaliau pavyko išrinkti Saeimos vadovą – šios pareigos patikėtos paleistojo parlamento buvusiai pirmininkei,vienai „Vienybės“ lyderių Solvitai Abuoltinei.
V. Zatleras antradienį vykusiuose rinkimuose nebedalyvavo. Su S. Abuoltine nesėkmingai varžėsi „Santarvės centro“ atstovas Andrejus Klementjevas.
Beje, jau klausiama: ar S. Abuoltinė teisėtai tapo naujosios Saeimos pirmininke, jei vadovavo ir paleistajai? Jei anas parlamentas dirbo blogai, ar jo pirmininkė turi moralinę teisę toliau vadovauti?
Pati S. Abuoltinė Latvijos radijui teigė nematanti jokių teisinių ar moralinių prieštaravimų dėl jos perrinkimo, nes tai – naujas parlamentas. Tuo metu iš V. Zatlero partijos pasitraukę 6 parlamentarai su ja sudarė sutartį, kuria įsipareigojo savo balsais paremti braškančią koaliciją. Tačiau, Latvijos radijo duomenimis, prezidentas A. Bėrzinis nelinkęs pasitiketi „maištininkais“.
Anot šalies vadovo, netikėtai pakeitę savo nuomonę ir iš savo partijos pasitraukę parlamentarai prarado bet kokį pasitikėjimą. Todėl prezidentas ragina ieškoti kitų koalicijos modelių.
V. Dombrovskio nuomone, tai bus labai sunku, nes ir po antradienio derybų V. Zatlero partija kategoriškai atsisako bendradarbiauti su vadinamąja oligarchų partija – Žaliųjų ir valstiečių sąjunga, tuo metu koalicijai dabar priklausantis Nacionalinis aljansas (konservatyvieji dešinieji) nenori net girdėti apie bendradarbiavimą su prorusišku „Santarvės centru“.
„airBaltic“ vadovas gali paaiškėti jau šią savaitę
Pasak dienraščio „Diena“, šiuo metu dar vyksta derybos su keletu galimų kandidatų į „airBaltic“ vadovo postą. Penktadienį turėtų įvykti bendrovės tarybos posėdis , kuriame planuojama išrinkti trečiąjį „airBaltic“ valdybos narį – jis ir taps bendrovės vadovu.
„Diena“ , remdamasi kai kuriais interneto portalais, rašo, kad „airBaltic“ akcininkų akys krypsta į buvusį Vengrijos nacionalinės aviacijos bendrovės „Malev“ vadovą Martiną Gausą.
Tiesa, „airBaltic“ akcininkai teigia turintys ir daugiau galimų kandidatų, tačiau jų kol kas neįvardija.
Ruošiamasi ir didinti bendrovės kapitalą – tai įmonę išgelbėtų nuo jai gresiančio bankroto.
Pagrindinį „airBaltic“ akcijų paketą kontroliuojančią šalies vyriausybę konsultuojanti tarptautinė teisininkų kompanija „Prudentia“ artimiausiomis dienomis turi raštu patvirtinti, ar privatus „airBaltic“ akcininkas – bendrovė „Baltijas aviacijas sistemas“ – yra įvykdžiusi visus savo įsipareigojimus, dėl kurių susitarta prieš keletą savaičių.
„Diena“ primena, kad buvo reikalaujama atleisti ankstesnįjį „airBaltic“ vadovą Bertoltą Flicką, atšaukti teismui įteiktą prašymą dėl teisinės apsaugos nuo valstybės, pakeisti akcininkų sutartį, išrinkti naują tarybą bei valdybą.
Pasak dienraščio, reikalavimas atsiimti prašymą dėl teisinės „airBaltic“ apsaugos nuo valstybės įvykdytas pastarosiomis dienomis. Vadinasi, nebeliko kliūčių valstybei į bendrovę investuoti pirmuosius žadėtus pinigus – apie 80 mln. litų.
Iš viso valstybė bei privatūs akcininkai į „airBaltic“ investuos daugiau nei pusę milijardo litų. Pasak naujojo „airBaltic“ tarybos pirmininko Ginto Kiršteino, finansinė padėtis bendrovėje šiuo metu kontroliuojama.
Tačiau dienraštis „Neatkarīgā rīta avīze“ įsitikinęs, kad dabartinė vyriausybę sąmoningai delsia investuoti į „airBaltic“, nes premjeras V. Dombrovskis ir finansų ministras Andris Vilkas nuogąstauja, kad naujojoje vyriausybėje galbūt netekę dabartinių savo postų savo įpėdinių gali būti apkaltinti valstybės lėšų švaistymu.
„Neatkarīgā rīta avīze“ nuomone, skubėti nelinkę ir privatūs „airBaltic“ akcininkai – jie laukia naujos vyriausybės.
