ES nusiteikusi paremti „dujų koridoriaus“ tarp Šiaurės ir Pietų įrengimą.
Lenkijos žiniasklaida skelbia, kad Europos Komisija netrukus paskelbs apie 8 svarbiausių energetikos projektų finansavimą 2014-2020 metais. Iš jų net penki tiesiogiai palies Lenkiją. Kita energetikos tema – Austrija, Suomija ir Vokietija turi pastabų dėl Lenkijoje planuojamos statyti atominės jėgainės, dėl to projektas gali užtrukti. Tuo tarpu dar nepradėjusiame dirbti naujajame Lenkijos Seime jau kilo skandalas – dėl prašymo posėdžių salėje nukabinti kryžių.
Milijardai energetikos jungtims
Tarp 8 prioritetinių energetinių projektų, kuriuos 2014-2020 metais planuoja finansuoti Europos Sąjunga, net 5 yra elektros ir dujų jungtys, kuriomis naudosis ir Lenkija, praneša šios šalies naujienų agentūra PAP. Ji skelbia gavusi tai patvirtinantį dokumentą.
Europos Komisija trečiadienį ketina paskelbti apie naujo Europos infrastruktūros fondo (Connnecting Europe Facility – CEF) steigimą ir pinigų skyrimą konkretiems projektams. 2014-2020 metais fondas disponuos 50 mlrd. eurų. Iš tos sumos per 8 mlrd. bus skirta Europos energetikos rinkoms integruoti ir vadinamosioms energetinėms autostradoms tiesti. Lenkija jau seniai siekia, kad šios energetinės autostrados taptų ES prioritetu ir gautu iš ES finansavimą, nes lenkams trūksta energetinių jungčių su Šiaurės, Vakarų ir Pietų Europos regionais.
Vienas iš projektų – Šiaurės-Pietų dujų koridorius, kuris sujungtų Baltijos jūros regioną su Adrijos, Egėjo ir Juodosios jūros regionais. Pasak PAP, atsiradus tokiai jungčiai išaugtų ir suskystintųjų dujų terminalo Svinouščėje reikšmė. Iš čia dujos galėtų būti transportuojamos į Europos pietinę dalį bei Baltijos šalis.
Kitas prioritetinis projektas – taip pat Šiaurės-Pietų koridorius, tik elektros. Planuojama modernizuoti senas elektros jungtis bei nutiesti jungtis tarp Vidurio ir Pietryčių Europos šalių. Šis projektas skirtas ne tik sujungti ES šalis į vieną sistemą, bet ir sustiprinti tinklus, kad ateityje būtų galima be jokių problemų prijungti, pavyzdžiui, vėjo bei saulės jėgainės. Šiandien, ypač Lenkijoje, infrastruktūra yra pasenusi ir nebegali perduoti daugiau elektros. Lenkija dalyvaus ir Baltijos šalių energetinių sistemų integravime su ES. „Baltijos šalių energetinė sala bus sujungta su Lenkija, Danija, Suomija ir Švedija“, – rašo PAP.
Be to, Lenkija dalyvaus ir Pietų dujų transportavimo koridoriaus kūrime, kurio pagrindinis tikslas – pristatyti dujas iš Kaspijos jūros regiono į Europą. Šis projektas turi sumažinti Europos priklausomybė nuo rusiškų dujų. Pagal sumanymą, savo dujų sistemas turėtų sujungti visos šalys, esančios aplink Baltijos jūrą. Taip būtų sukurtas Baltijos dujotiekių žiedas.
Iš ES lėšų bus finansuojama 50 proc. kaštų, bet ES palieka sau galimybę paremti net iki 80 proc. išlaidų.
Lena Kotlarska-Bobinska, Lenkijos europarlamentarė, kuri dalyvauja kuriant CEF projektą, PAP agentūrai sakė, kad naujasis fondas turi padėti įgyvendinti ne visada pelningus, bet svarbus visai Europai energetinius projektus. Pasak jos, iki 2020 metų visoje Europoje energetikos sektoriuje reikia net 200 mlrd. eurų investicijų. Iš kurių apie 100 mlrd. eurų gali duoti privatūs sektorius. Visą kita sumą turi rasti valstybės narės ir ES.
Kaimynai gali pristabdyti atominės elektrinės statybą
Dienraštis „Rzeczpospolita“ rašo, kad Austrija, Suomija ir Vokiečiai turi pastabų dėl Lenkijoje planuojamos atominės jėgainės ir prašo ilgesnio laiko toms pastaboms atsiųsti. Tai reiškia, kad nėra šansų, jog atominės energetikos programa bus priimta dar šiais metais, o pats projektas gali vėluoti. Net pasirodė komentarų, kad vokiečiai ir austrai apskritai siekia visiškai sustabdyti projektą. Tuo tarpu lenkai skuba ir nori elektrinę visiškai užbaigti iki 2022 metų. Elektrą planuojama pradėti gaminti jau 2020 metais.
„Rzeczpospolita“ jau ankščiau rašė apie tai, kad Vokietijos Brandenburgo žemės vyriausybė yra prieš atominės jėgainės statybą Lenkijoje. Pirmiausiai dėl vietos. Visos keturios siūlomos vietos yra per arti Vokietijos sostinės Berlyno (nuo 150 iki 300 km).
„Sunku atspėti, kokias pastabos gali atsiųsti šios trys šalys. Vokietijos ir Austrijos visuomenių požiūris į atominę energetiką yra labai kritiškas. O suomiai stato naujas jėgainės. Kitos valstybės – Čekija, Slovakija, Danija, Švedija, kurios irgi dalyvauja lenkų atominės energetikos programos kūrime, – neprašo daugiau laiko, kad susipažintų su programos projektu“, – rašo dienraštis ir pastebi, kad tokie derinimai su kaimynais yra tik viso proceso pradžia. „Pirmi sunkumai rodo, kad tai gali iš esmės paveikti statybų pradžią, ar net ją stabdyti“, – rašo dienraštis.
„Prasidėjo. Naujas parlamentas dar nesusirinko, o jau turime pirmą aferą. Dėl kryžiaus“, – rašo Anna Dabrowska iš savaitraščio „Polityka“. Praėjusią savaitę Lenkijos žiniasklaida aptarinėjo antiklerikalinio politiko Januszo Palikoto, kurio partija po rinkimų tapo trečia jėga Seime, pareiškimą TVN24 televizijoje, kad jis paprašys Seimo maršalkos nukabinti kryžių posėdžių salėje.
J. Palikotas sukėlė audringas diskusijas pasiūlęs nukabinti Seimo posėdžių kabantį kryžių.
„Pradėti parlamentaro karjerą nuo karo dėl kryžiaus yra pasišaipymas iš šūkio „moderni valstybė“, – taip į J. Palikoto žodžius sureagavo premjeras Donaldas Tuskas.
„Kryžius turi kabėti posėdžių salėje. Taip buvo visada“, – konstatavo didžiausios opozicinės partijos „Teisė ir teisingumas“ lyderis Jaroslawas Kaczynskis.
„Kryžius – tai simbolis. Vieniems šventas dėl religinių sumetimų, kitiems tai kultūrinis simbolis. Vis dėlto kryžių, kuris kaba posėdžių salėje, abi pusės traktuoja kaip daiktą. Tai liudija ir laikas, ir pakeltas politikų tonas. Atrodo, kad nėra svarbesnių reikalų“, – savo komentare rašo A. Dabrowska. Ir primena, kad kryžius posėdžių salėje pakabintas prieš keliolika metų, naktį, kad niekas nepastebėtu.
„Taip, kaip kryžiaus pakabinimas buvo beprasmis, tai dabar jo nuėmimas irgi būtų beprasmis. Tokios akcijos tik sukelia neigiamas emocijas Lenkijoje. Ir neturi nieko bendro nei su pagarba pasaulietiškai valstybei, nei religiniams jausmams“, – mano „Politykos“ apžvalgininkė.
