Rinkos pirmosios pajuto įspėjimų sumažinti Prancūzijos skolinimosi reitingą grėsmę.
Lėtesnis nei planuota Kinijos ekonomikos augimas, „Moody’s“ grasinimai Prancūzijos reitingui ir lūkesčius prieš ES viršūnių susitikimą mažinti bandantys Vokietijos politikai. To pakako, kad antrą dieną iš eilės rinkos atvėstų, o viltys dar šią savaitę sulaukti greitų skolų krizės sprendimo būdų pamažu žlugtų.
Šiandien Europos akcijų rinkos prekyba prasidėjo 1 procento smukimu, kuriam daug įtakos turėjo nuviliantys JAV kompanijų rezultatai. Europos akcijų indeksas „FTSEurofirst 300“ nusmuko 1,12 procento, Didžiosios Britanijos indeksas „FTSE 100“ sumažėjo 1,21 procento. Po kone pusantro procento sumažėjo ir Vokietijos indeksas DAX bei Prancūzijos indeksas CAC 40.
Pesimistinėms nuotaikoms rinkose įtakos turėjo tarptautinės reitingų agentūros „Moody’s“ perspėjimas apie galimą sumažinti Prancūzijos skolinimosi reitingą per artimiausius tris mėnesius.
Šaliai, kurios skolinimosi reitingas dabar yra aukščiausias, skirtas perspėjimas sukėlė naujų abejonių, ar ES pavyks išbristi iš skolų krizės. Šalies finansų ministras Francois Baroinas pabrėžė, kad Prancūzijos reitingo mažėjimui grėsmės nėra. Tačiau jis pripažino, kad prognozuotas Prancūzijos ekonomikos augimas, kuriuo šalies vyriausybė grindė savo 2012 m. biudžetą, buvo „pernelyg optimistinis“.
Nerimą dar labiau padidino mažesnis nei planuota Kinijos ekonomikos augimas. Naujausiais duomenimis, liepą – rugsėjį Kinijos BVP augo 9,1 procento, nors tikimasi buvo 9,2 procento augimo. Tai tapo signalu, kad antros pagal dydį pasaulio ekonomikos augimas sulėtėjo daugiausiai nuo pat 2009 m.
Optimistines viltis, sietas su artėjančiu ES viršūnių susitikimu, gerokai išblaškė ne tik situacija rinkose, bet ir Vokietijos finansų ministras Volfgangas Schauble. Pirmadienį jis pareiškė, kad ES vadovai vargu ar sekmadienį priims konkretų sprendimą dėl euro zonos gelbėjimo. Panašiai kalbėjo ir šalies kanclerė Angela Merkel.
Anksčiau tikėtasi, kad spalio 23-ąją įvyksiantis ES viršūnių susitikimas dėl skolų krizės bus lemiamas tolesnėje kojoje su euro zonos problemomis, o valstybių vadovai pasiūlys konkrečių priemonių skolų krizei įveikti.
Svarbiausi balsai ruošiamame Europos gelbėjimo plane yra Vokietijos ir Prancūzijos – dviejų didžiausių ES ekonomikų. Tačiau analitikai įspėja, kad sumažinus Prancūzijos reitingą iškiltų grėsmė visam Europos gelbėjimo planui, o pagrindinė atsakomybė dėl pagalbos euro zonai tektų Vokietijai, kurioje viešoji nuomonė ir taip yra labai nepalanki siūlomų euro krizės sprendimo priemonių atžvilgiu.
Nuomonės dėl skolų krizės įveikimo išsiskiria ir Europos centriniame banke (ECB). Po Vokietijos priekaištų praėjusią savaitę ECB supirko obligacijų už 2,2 milijardo eurų – mažiausiai nuo rugpjūtį pradėtos įgyvendinti programos.
