Baltijos šalyse turistų apsilankymo skaičius vis auga.
Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse apsilankiusių turistų skaičius auga. Turizmo departamento direktorė Raimonda Balnienė tvirtina, kad situacija grįžo į prieškrizinį lygį, ir prie to esą svariai prisidėjo pats departamentas. Tačiau versle esama kitokių nuomonių – kad valstybė nagų prie situacijos gerėjimo neprikišo.
Turizmo departamento duomenimis, pernai Lietuvoje apsilankė pusantro milijono užsienio turistų. Šiais metais turistų skaičius yra 25 procentais didesnis nei pernai.
Lietuvoje didžiąją dalį turistų sudaro baltarusiai, rusai, lenkai, vokiečiai, latviai ir britai. Estijoje apie 50 proc. turistų – suomiai. R. Balnienės manymu, šia prasme estams labai pasisekė, nes Suomija yra stabilesnė šalis nei Baltarusija ar Rusija.
Estijoje turistų skaičius per pastaruosius metus augo 17 proc., o Latvijoje – net 30 proc.
„Latviai per krizę investuodavo 15 milijonų latų (73,5 mln. litų) per metus į turizmo plėtrą, o estai metai iš metų investuodavo į turizmo rinkodarą po 17 milijonų kronų (3,74 mln. litų). Pernai buvo pirmi metai, kai investuoti 8 milijonai litų į Lietuvos turizmo plėtrą. Dėl to yra jaučiamas toks kilimas. Tai yra pirmi metai, kai į turizmą pradėta žiūrėti kaip į tikrai didelį pajamų šaltinį, nes jis staigiai duoda rezultatą“, – įsitikinusi R. Balnienė.
Turizmo plėtros rinkodaros strategijos planuose – garsinti Lietuvos vardą. Numatyta surengti Lietuvos žurnalistų keliones į užsienio šalis ir užsienio žurnalistų keliones į Lietuvą, taip skatinant rašyti straipsnius apie Lietuvą. Kitas planas – dalyvauti užsienio turizmo parodose. Strategijoje taip pat buvo numatyta populiarinti 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionatą.
Tačiau R. Balnienė teigia, kad čempionatas nepriviliojo užsienio turistų ir kad tai nėra sporto šaka, generuojanti didelius turistų srautus. Ši sporto šventė buvo svarbesnė patiems lietuviams ir paskatino vietinį turizmą, tačiau rinkodaros strategijos plane vis dėlto buvo eilutė „Europos vyrų krepšinio čempionato populiarinimas“, kuri nepasiteisino.
Ne viskas valstybės rankose
„Turizmo rinka sparčiai auga ir tai tikrai nėra valstybės politikos dėka“, – teigia viešbučio „Amberton Hotel“ Vilniuje generalinė direktorė Asta Jutaitė.
Ji mano, kad Lietuvoje turizmo plėtros strategija neša mažai naudos turizmo rinkai. Šalyje rinka atsigauna dėl visai kitokių priežasčių – iš Vilniaus oro uosto vykdoma daugiau skrydžių ir svarbu, kad yra pigių skrydžių. Kaune ypač jaučiama, kad į šį miestą skraido pigių skrydžių bendrovė.
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl A. Jutaitė nemato valstybės indėlio į turizmo rinkos atsigavimą, tai nevieninga politika: „Reikia ilgalaikės bei vieningos politikos ir strategijos. Nereikia, kad jos keistųsi kas vieneri metai, ir tada rezultatas būtų geresnis“, – sako A. Jutaitė.
Didelės ateities užmačios
„Visas turizmas priklauso nuo kaimynų. Visus mūsų gerus projektus gali sugadinti konjunktūra. Mes matome euro krizės grėsmę, Baltarusijoje situacija irgi ne kokia ir turizmas tai jaučia.“ – sako R. Balnienė.
Nors pašnekovė akcentuoja kaimyninių šalių svarbą, tačiau Turizmo departamentas turi ambicijų prisivilioti turistų iš Kinijos: „Dabar bendromis jėgomis bandome dirbti ir investuoti į Kiniją, nes per 10 metų didžiausi turistų srautai į Europą bus iš Kinijos ir mums reikia tą „gabaliuką“ kinų išsikovoti. Pirmus žingsnius pradėjome gegužę ir artimiausiu metu tikimės sprogimo“, – teigia R. Balnienė. Turizmo departamentas jau užsiima mandarinų kalbos specialistų paieška ir pramogų, kurias būtų galima pasiūlyti svečiams iš Kinijos.
Kitas ambicingas planas – plėtoti medicininį turizmą. „Šie metai yra paskelbti Sveikatos turizmo metais. Ūkio ministerija sveikatos įstaigoms padės įsigyti tarptautinius kokybės sertifikatus. Šiam nišiniam turizmui jau ruošiama strategija. Medicininiai turistai atveža daug pinigų ir mes tam jau skyrėme dėmesio. Žinome, kad rusams mūsų kainos labai tiktų“, – apie medicininį turizmą kalba R. Balnienė.
Anot R. Balnienės Lietuvoje yra sukurtos visos sąlygos privilioti medicininius turistus: yra sveikatos įstaigų, kurios norėtų tuo užsiimti, jose yra specialistų, kurie turi kompetencijos bendrauti su svečiais iš užsienio, yra poilsio centrų Druskininkuose, reabilitacijos įstaigų Birštone.
