Lietuva pagal BVP augimą lipa ant kulnų Estijai ir yra antra ES, tačiau kitąmet numatomas sulėtėjimas.
Šiais metais Lietuva yra tarp trijų sparčiausiai augančių ekonomikų ES. Lietuvą lenkia tik Estija, o Latvija yra trečioje vietoje, skelbiama „Ernst & Young“ (EY) apžvalgoje.
Antrąjį ketvirtį Lietuvos BVP didėjo 6,3 proc., kai Estijos ir Latvijos atitinkamai – 8,4 ir 5,7 proc. Palankiai susiklosčius aplinkybėms, 2011 metais Lietuvos BVP augs iki 5,5 proc. ir toliau išlaikys stabilų tempą: 2012 metais – 4,2 proc., 2013 metais – 6,2 proc., prognozuojama apžvalgoje.
Estijos ekonomikai šiemet numatoma sparčiausia plėtra – 7,2 proc., tačiau 2012 metais – nuosaikesni 3,8 proc., o 2013 m. – 4,2 proc.
Latvijos prognozuojamas atitinkamai 4 proc., 3,5 proc. ir 5,8 proc. augimas.
Šių metų antrojo ketvirčio Lietuvos BVP augimo rezultatai tik patvirtino stiprėjančias gamybos pramonės atsigavimo tendencijas, teigia EY. Nauji užsakymai gamybos pramonei birželio mėnesį pirmą kartą nuo sausio šoktelėjo 5,6 proc. Tai bendrą metinį augimo rodiklį padidino iki 28,4 proc. – didžiausio ES. Tačiau Lietuvos gamybos pramonės plėtra ateinančiais metais prognozuojama ribota dėl lėtėjančio ES eksporto rinkų augimo, taip pat staigaus energijos kainų šuolio ir kitų gamybos sąnaudų didėjimo. Tai turės neigiamą poveikį ir šalies BVP – jis augs lėčiau nei šiemet.
Pirmuosius 7 šių metų mėnesius augant ekonomikai Lietuvai pavyko išlaikyti fiskalinį deficitą 3,3 proc. ribose. Tačiau, pasak šalies situaciją analizavusių užsienio ekspertų, panašu, kad iki metų pabaigos šis rodiklis didės iki oficialiai prognozuoto lygio – 5,3 proc. Ateityje fiskalinis deficitas taip pat greičiausiai išliks didesnis nei 3 proc.
EY ekspertų teigimu, einamosios sąskaitos perteklius, sukauptas sumažėjus vidaus paklausai 2008 ir 2009 metais, šiemet turėtų išsekti, todėl Lietuvos ekonomika vėl taps priklausoma nuo pritraukto kapitalo. Apžvalgoje sakoma, kad Lietuva sulauks investicijų, jei toliau laikysis siekio įsivesti eurą iki 2014 metų ir įgyvendins Mastrichto kriterijui siekti reikalingas priemones.
Nors valstybės skola pagal euro zonos standartus išlieka nedidelė – apie 35 proc. BVP, delsimas imtis priemonių, padedančių mažinti ir išlaikyti fiskalinį deficitą iki 3 proc., stumtų planuotą euro įvedimo terminą į 2015 metus. Žinoma, ši data priklausys ir nuo to, kaip vystysis krizė euro zonos vertybinių popierių rinkose, teigia EY.
