Siuvinėtos nuotraukos, kas tai?

siuvinėta nuotrauka

Siuvinėjama buvo tariantis internetu.

Apie dizainerės Mildos Čergelytės ateivišką požiūrį į madą ir vintažo guru Gintarės Pašakarnytės pasažus skaitytojai jau yra girdėję. Prie šio Londone gyvenančio dueto prisijungus fotografei Aušrai Osipavičiūtei, gimė netikėtas, labai šviežias ir, atrodo, perpektyvus projektas, kurį pačios autorės kol kas nedrąsiai linkusios laikyti tik žavia saviveikla.

Spalvotais adatų dygsniais, o vėliau ir blizgiais žvyneliais margintos fotografijos suvienijo tris aktyvias jaunas merginas, kurios, pasitelkusios šiuolaikines technologijas, darbavosi kone metus. Kūrybos procesas vykdavo internetu – merginos viena kitai siųsdavo nuotraukas su pataisymais ir komentarais, į kuriuos atsižvelgus buvo kuriama savotiškai nauja fotografijos rūšis – siuvinėta mados fotografija.

siuvinėta nuotrauka

Nuotraukos siuvinėtos ne tik siūlais, bet ir blizgiais žvyneliais.

Įkvėpė italas

Siuvinėtų nuotraukų pradininke tikriausiai būtų galima laikyti G. Pašakarnytę, kurią Londono „Saatchi“ galerijoje patraukė italų menininko Maurizio Anzeri vintažinės nuotraukos. „Siuvinėti ant nuotraukų pradėjau dar gerai nesuvokdama, kad tai nauja meno forma. Pirmiausia tam naudojau paprastą piešimo popierių – adatos dygsniai per popierių nepaprastai smagiai smigo, o geometrinėmis formomis, linijomis kuriamas vaizdas žadino vaizduotę”, – prisimena G. Pašakarnytė. Išvydusi M. Anzeri kūrinius teisės mokslus baigusi, bet išskirtinį grožio ir stiliaus pojūtį turinti G. Pašakarnytė ėmė siuvinėti ant nuotraukose pavaizduoto portreto, kurdama jose visai kitokį vaizdą.

„Mados infekcijoje“ sužibėjusi M. Čergelytė pasakoja, jog po vienos sėkmingos fotosesijos vienam laisvalaikio žurnalui gimė idėja siuvinėjimams panaudoti ne tik spalvotus siūlus, bet ir ne tokią tradicinę priemonę – blizgius žvynelius.

Kritikai, matyt, sakytų, jog žvyneliais siuvinėtas nuotraukas apskritai sunku vadinti fotografija – tai kūriniai, pretenduojantys ne tik į atskirą mados fotografijos žanrą, bet ir į parodas prašmatniausiose galerijose.

Lietuviams neįtiko

Fotografė A. Osipavičiūtė teigia, kad siuvinėtos fotografijos Londone susilaukia net ne susižavėjimo šūksnių, o audringų komplimentų ir komentarų. „Daugelis išvydęs siuvinėtas fotografijas norėtų jomis pasipuošti savo interjerą“, –įvertinimu užsienyje džiaugiasi fotografė, intriguojančiame trijulės projekte atsakinga už M. Čergelytės dizaino idėjų vizualinį įgyvendinimą

siuvinėta nuotrauka

Siuvinėtos nuotraukos Londone sulaukė pripažinimo.

Paklausta, ar ši siuvinėjimo avantiūra nežada pavirsti rimtesne veikla, M. Čergelytė šypteli ir atsako dar pagalvosianti. Lietuvoje merginų idėjos nesusilaukė tokių ovacijų kaip Londone, o nemalonus bendradarbiavimas su viena bendrove paliko nekokį įspūdį. „Ant kai kurių nuotraukų nebuvo ne tik mano, autorės, pavardės, bet ir internetinės svetainės adresas buvo užrašytas su klaidomis, o kūrinius už 8 Lt pardavinėjo!“, – nesėkmingą bandymą materializuoti siuvinėjimo idėją, atidavus darbus į Lietuvos verslininkų rankas, prisimena M. Čergelytė.

Pralenkia laiką

Tačiau net ir tokie nuviliantys bandymai realizuoti savo idėją rinkoje neatbaido merginų nuo tolimesnių kūrybinių paieškų. „Norint surasti įdomiausių ir geriausių būdų idėjoms perteikti, ieškome vis naujų siuvinėjimo technikos variantų idėjoms įgyvendinimui“, – aiškina G. Pašakarnytė. Idėjinis ir kūrybinis trijų bendraminčių projektas „pasmerktas“ tęstis vien jau todėl, kad visi M. Čergelytės, mados rinkoje geriau žinomos „mimi.c“ pseudonimu, yra nepavaldūs laikui. „Daugelių atvejų mes pralenkiame laiką ir įkūnijame tai, kas atrodytų, dar negreitai bus suvokiama“, – siuvinėjimą ant mados fotografijos nuotraukų vertina G. Pašakarnytė.

Anot G. Pašakarnytės, šis jaunatviškas projektas subūrė meno standartus laužančias merginas, kuriančias tai, kas nauja, įdomu ir dar niekur kitur nematyta. „Siuvinėdama ant nuotraukų pirmiausia siekiu estetinio pasigėrėjimo, kurį atskleidžia žavus kontrastas tarp senovinės modelio pozos nuotraukose ir modernaus „žėrinčio“ jos rūbo“, – pagrindinį projekto idėjos tikslą atskleidžia G. Pašakarnytė.

Bendrinti šį straipsnį
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto