O. Letwinas vyriausybės dokumentus išmetė į šiukšliadėžę parke.
Šią savaitę britų žiniasklaida rašo apie premjerui Davidui Cameronui rūpesčių pridariusį ministrą, kuris atsikratė vyriausybės dokumentais viename iš Londono parkų. Tęsiasi Aleksandro Litvinenkos nunuodijimo byla – siekiama oficialiai išsiaiškinti, ar Rusijos valdžia prisidėjo prie buvusio KGB agento mirties. Tarptautinė laimės studija nustatė, kad britai nepraranda optimizmo, nors ir dirba ilgiau nei kitų šalių gyventojai. Tuo tarpu londoniečiai protestuoja prieš uždarinėjamas viešąsias bibliotekas.
Teks atsakyti už ne vietoje išmestus popierius
Didžiosios Britanijos premjero D. Camerono komandos narys Oliveris Letwinas kaltinamas išmetęs svarbius vyriausybės dokumentus į šiukšliadėžę viename iš Londono parkų, kur kiekvieną rytą prieš eidamas į biurą atlieka dalį darbų gryname ore.
Informacijos kontrolės biuras patvirtino, kad konservatorius ministras O. Letwinas įtariamas net penkis kartus neatsakingai atsikratęs vyriausybės popieriais, rašo „The Guardian“.
Šešėlinis kabinetas nedelsdamas pareikalavo tyrimo, kuris padėtų išaiškinti išmestų dokumentų turinį ir svarbą, bei įvertinti, ar numatytos pakankamai griežtos sankcijos už aplaidų elgesį. Tuo tarpu Informacijos kontrolės biuras tikrina, ar neatsakingas elgesys su dokumentais gali būti vertinamas kaip nusižengimas „Informacijos apsaugos aktui“.
Geltonoji spauda praneša, kad O. Letwinas išmetė daugiau 100 dokumentų, tarp kurių ir susirašinėjimai dėl kovos su terorizmu, nacionalinio saugumo. Be kita ko, dokumentuose apstu ir privačių detalių.
„Tai tik parodo, kokie iš tiesų atitrūkę nuo realybės O. Letwinas ir konservatoriai. Su kokia panieka tiek jis, tiek ir visa likusi torių valdoma vyriausybė turi žiūrėti į savo rinkėjus, jeigu gali šitaip nesiskaityti su svarbiais dokumentais“, – tvirtina šešėlinio kabineto narys leiboristas Michaelis Dugheris.
Oficialiojo ministrų kabineto spaudos atstovas tvirtina, kad O. Letwino išmesti dokumentai nebuvo itin slapti ar svarbūs.
Pratęstas nunuodyto A. Litvinenkos bylos nagrinėjimas
Didžiojoje Britanijoje nunuodyto buvusio KGB agento A. Litvinenkos našlė Marina Litvinenko pasiekė, kad būtų pradėtas naujas tyrimas, turintis padėti išaiškinti tikrąsias jos vyro nužudymo aplinkybes. M. Litvinenko teigia, kad atviras tyrimas turėtų atskleisti Rusijos valdžios slaptųjų agentų vaidmenį jos vyro nunuodijime.
„The Independent“ primena, kad A. Litvinenkos sveikata pašlijo po susitikimo su pažįstamais buvusiais KGB agentais. Kaip nustatyta vėliau, Didžiojoje Britanijoje politinio prieglobsčio teisėmis gyvenęs A. Litvinenka nunuodytas radioaktyviuoju poloniu. Jis mirė po trijų savaičių nuo susitikimo, 2006 metų lapkritį.
Britų pastangos priversti Rusiją išduoti apklausai buvusį KGB agentą Andrejų Lugovojų buvo bevaisės. Per praėjusį mėnesį įvykusį Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo ir Didžiosios Britanijos premjero D. Camerono susitikimą pirmasis pareiškė, kad šiuo metu parlamentaro kėdę užimantis A. Lugojovus niekada nebus išduotas britams.
Šią savaitę netikėtai pasisukus bylos eigai, A. Litvinenkos našlės ir įtariamojo A. Lugovojaus advokatai susitarė dėl platesnio bylos tyrimo pobūdžio. M. Litvinenko advokatas Benas Emmersonas tvirtina, kad „klausimas, ar Rusija nužudė A. Litvinenką, privalo būti vienas iš tų, į kuriuos mėgins atsakyti šis tyrimas“.
Britų vyriausybės atstovai anksčiau tvirtino, kad tai nėra būtina. Tačiau pasak B. Emmersono, platesnis tyrimas padėtų atmesti įžeidžiančius Rusijos kaltinimus dėl tariamo Didžiosios Britanijos vyriausybės prisidėjimo prie A. Litvininkos nunuodijimo. Tuo tarpu A. Lugovojaus advokatė Jessica Simor tvirtina, kad platesnis tyrimas padės jos ginamajam nusikratyti esą nepelnytų įtarimų šleifu.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atliekama tarptautinė studija nustatė, kad britai savo pasitenkinimą gyvenimo kokybe vertina septynetu dešimties balų sistemoje. Su jiems būdingu kuklumu, ironizuoja „The Telegraph“, britai tarp keturiasdešimties tirtų šalių atsidūrė vos šiek tiek aukščiau vidurkio (6,7).
Britai mažiau laimingi nei amerikiečiai, australai ar kanadiečiai, o danai pasirodė esą labiausiai patenkinta tauta, kuri savo gyvenimo kokybę vertina 7,8 balo. Kas dvejus metus atnaujinama 282 puslapių studija teigia, kad kultūriniai faktoriai vaidina svarbų vaidmenį tame, kaip skritingos tautos vertina savo pasitenkinimą gyvenimu.
Anot EBPO ekonomisto Conalo Smitho, britai gana patenkinti gyvenimu dėl to, kad sugeba labiau išlaikyti ryšius su šeima ir draugais, palyginti su kitomis šalimis. „Socialiniai kontaktai ir turėjimas kažko, kuo gali pasikliauti, yra labai svarbūs faktoriai bendram laimės lygiui – ir čia Jungtinė Karalystė pasirodė puikiai“, – sako C. Smithas.
Britai išsiskiria ilgomis darbo valandomis ir skiria mažiau laiko tokioms „asmeninėms reikmėms“ kaip miegas ar valgis. Šiems malonumams britams užtenka 10 valandų per dieną, kai tuo tarpų laimės čempionai danai, „asmeninėms reikmėms“ skiria net 16 valandų.
Gyvaisiais skydais užstotos uždarinėjamos bibliotekos
Londono savivaldybės tarybai nusprendus uždaryti pusę viešųjų miesto bibliotekų, gyventojai stojo į kovą už teisę skaityti knygas, rašo „London Evening Standard“.
Šią savaitę Aukščiausiasis teismas nusprendė, kad Londono rajono Brento taryba turi teisę uždaryti šešias viešąsias bibliotekas. Tačiau įėjimų užkalti atėję darbininkai buvo sutikti gyvųjų žmonių skydų, sudarytų iš šimtų protestuotojų kūnų.
Kampanija „Išgelbėk mūsų šešias bibliotekas“, kurią palaiko ir muzikos pasaulio įžymybės, tokios kaip „Depeche Mode“, „Pet Shop Boys“ ir Nickas Cave’as, sėkmingai privertė statybininkus atsisakyti savo planų.
„Žmonės yra labai pikti, labai nusivylę, tačiau atsirado ir žvalumo, nes mes teiksime apeliaciją“, – sako viena iš organizatorių Margareta Bailey, kuri tikina, kad protestuotojai toliau tęs teisinę kovą.
Tuo tarpu Brento tarybos spaudos atstovė teigia, kad „mes visada norėjome uždaryti jas kaip tik įmanoma greičiau“. Taip tikimasi pagerinti likusių bibliotekų paslaugų kokybę ir tuo pačiu prisidėti prie 104 mln. svarų taupymo plano.
