Žiemą euro įvedimui nepritarė nedidelė dalis Estijos gyventojų. Tačiau euro zoną purtant problemoms, bendros valiutos priešininkų gretos auga.
Kol aukščiausi Europos pareigūnai suka galvas, kaip reikėtų kovoti su nesibaigiančia skolų krize, sparčiai mažėja gyventojų palankumas eurui. Narystė pinigų sąjungoje nebežavi net visai neseniai prie jos prisijungusių estų.
Jeigu Estijai dabar tektų stoti į euro zoną, tam pritartų vos 37 proc. šalies gyventojų. 55 proc. šalies gyventojų prieštarautų šalies narystei pinigų sąjungoje, rodo tyrimų kompanijos „Turu–Uuringute“ atlikta apklausa, kurios duomenis cituoja naujienų agentūra AFP.
Dar visai neseniai estai, paklausti apie euro įvedimą, vardijo tokio žingsnio privalumus. Tačiau dabar 31 proc. šalies gyventojų mano, kad narystė pinigų sąjungoje šaliai atnešė daugiau žalos, nei naudos.
Šiuo metu didinami euro zonos narių įnašai į skolų krizei spręsti skirtą Europos finansinio stabilumo fondą (EFSF). Tam, kad didėtų Estijos indėlis į EFSF, nepritaria 58 proc. šalies gyventojų. Tiesa, dar rugsėjį tam jau pritarė šalies parlamentarai.
Estija yra skurdžiausia euro zonos valstybė. Didžiausias jos įnašas į EFSF gali būti maždaug 2 mlrd. eurų.
Skeptiškai į prasiskolinusių šalių gelbėjimą žiūri ir Slovakija. Šios šalies parlamentas iš antro karto pritarė EFSF išplėtimo iki 440 mlrd. eurų planui.
Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad dauguma Slovakijos gyventojų neigiamai vertina pastangas stiprinti EFSF. Slovakų nuomone, būdama antra šalimi pagal neturtingumą euro zonoje Slovakija neturėtų spręsti tokių šalių kaip Graikija finansinių problemų.
Vis dėlto, slovakams pritarus EFSF išplėtimo iki 440 mlrd. eurų planui – jis jau galutinai ratifikuotas, nes kitos pinigų sąjungos valstybės tai padarė anksčiau.
Mainais už sprendimus siūlo mokestį
Paryžiuje posėdžiausiantys Didžiojo dvidešimtuko (G20) finansų ministrai toliau ieškos išeičių iš euro zoną kamuojančios skolų krizės, praneša BBC naujienų svetainė.
Manoma, kad pagrindine pokalbių tema išliks Graikija. Pareigūnai ieškos būdų, kaip išvengti tolesnio užkrato plitimo į prasiskolinusias Ispaniją, Italiją ir valstybių skolų prikaupusius regiono bankus. Tačiau gali būti, kad Graikijos obligacijų turėtojams teks susitaikyti su didesniais nuostoliais, nei planuota anksčiau.
Tiesa, analitikai nesitiki, kad G20 susitikime bus priimti kokie nors svarbūs sprendimai. Jų nelaukiama iki pat Europos Sąjungos (ES) lyderių susitikimo, prasidėsiančio spalio 23 dieną.
Greitų skolų krizės sprendimų nežada ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Mainais į sprendimus ji reikalauja euro zonai nepriklausančių valstybių pritarimo finansinių sandorių mokesčiui.
„Negali būti, kad euro zonai nepriklausančios valstybės prašo Europos veikti, tačiau tuo pačiu atsisako finansinių sandorių mokesčio“, – sakė A. Merkel, galvoje turėdama ir Didžiąją Britaniją, ir JAV, ir kai kurias kitas valstybes.
Europos Komisija (EK) siūlo, kad finansinių sandorių mokestis įsigaliotų 2014 metais. Mokestis būtų renkamas už sandorius, vykdomus tarp finansinių įstaigų, kai bent viena sandorio šalis yra įsikūrusi ES.
Prekybai akcijomis ir obligacijomis būtų taikomas 0,1 proc. tarifas, o kitiems išvestiniams produktams – 0,01 proc. tarifas. Per metus tai, EK skaičiavimais, leistų surinkti 57 mlrd. eurų.
EK vadovas Jose Manuelis Barroso teigimu, būtų teisinga, jeigu bankai grąžintų savo skolas po to, kai juos nuo žlugimo išgelbėjo trilijonai eurų mokesčių mokėtojų paramos.
