Vilniuje ir Kaune siūloma palikti tik po vieną valstybinę aukštąją mokyklą.
Valdžios svarstymai Vilniuje ir Kaune palikti tik po vieną valstybinę aukštąją mokyklą patiems universitetų vadovams kelia ir pasipiktinimą, ir juoką.
Paslaptyje iki vakar laikytas premjero suburtos darbo grupės universitetų veiklos optimizavimo planas sukėlė smarkias akademinės bendruomenės diskusijas, praneša „Lietuvos žinios“. Vilniuje iki 2015 metų turėtų likti vienintelė valstybinė aukštoji mokykla – Vilniaus universitetas (VU), laikinojoje sostinėje bus siekiama iki 2017 metų aukštąsias mokyklas sujungti į Kauno universitetą.
„Siektinas rezultatas – po vieną universitetą didžiajame mieste. Tačiau kaip tai padaryti, darbo grupė nesvarstė. Jos užduotis buvo sukurti gaires“, – sakė darbo grupės išvadas pristačiusi švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė. Ministras Gintaras Steponavičius savo ruožtu patvirtino, kad reforma nebus įgyvendinama paskubomis.
Pagal nepriklausomų ekspertų siūlomą pertvarkos viziją iki 2012 metų pabaigos turėtų įvykti VU ir Vilniaus pedagoginio universiteto (VPU) „santuoka“, o 2015 metais VU dalimi taps ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU). Kaune siūloma iki 2012-ųjų pabaigos Lietuvos kūno kultūros akademiją prijungti prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU), VU Kauno humanitarinį fakultetą ir Vilniaus dailės akademijos filialą – prie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU), o Aleksandro Stulginskio universitetą – prie Kauno technologijos universiteto (KTU). 2014-aisiais įvyktų LSMU ir VDU „santuoka“, dar po trejų metų – KTU ir VDU susijungimas.
Iškart po posėdžio VU akademinių reikalų prorektorius Juozas Galginaitis tikino, kad pasiūlytos universitetų veiklos gairės jam palikusios gerą įspūdį. Tačiau VPU rektorius Algirdas Gaižutis pabrėžė, kad be universiteto akademinės bendruomenės pritarimo panašūs projektai neturi įgyvendinimo perspektyvų.
Jam antrinęs VGTU rektorius Alfonsas Janiūnas įsitikinęs, kad savarankiškų techninių universitetų eliminavimas reikštų krašto technologinės plėtros ir inovacijų galimybių silpninimą. „Pasaulinės ekonomikos proveržiai siejami su technologiniu konkurencingumu, kuris pasiekiamas tik esant stipriems technikos universitetams“, – teigė jis.
Į darbo grupės sudėtį akademinių bendruomenių atstovai įtraukti nebuvo siekiant išlaikyti nešališką darbo grupės poziciją.
