Aukštąjį mokslą baigusios Skeeter (aktorė Emma Stone) pasaulėžiūra kardinaliai skiriasi nuo jos bendraamžių draugių.
Filmas, vertas jūsų dėmesio. Režisieriaus Tate Tayloro juosta „Tarnaitė“ (The Help) nagrinėja XX a. vidurio afroamerikiečių padėties visuomenėje problematiką. Pagrindinės veikėjos Skeeter asmeninį pasakojimą įpinant į bendrą istorinį kontekstą aiškėja 1955 m. prasidėjusio Žmogaus teisių judėjimo prieš rasinę diskriminaciją priežastys.
Tuo metu rasizmas labiausiai buvo paplitęs pietinėse valstijose: ten juodaodžiai neturėjo teisės balsuoti, dirbo tik kvalifikacijos nereikalaujančius darbus. Į tokią aplinką grįžta ką tik universitetą baigusi, rašytoja tapti svajojanti Skeeter.
Neilgai trukus ji susiduria su savo buvusiomis bendraklasėmis, dauguma kurių jau ištekėjusios ir turi savo asmenines pagalbininkes. Šios jų tarnaitės ne savo vaikams atstoja mamas, tvarko namus, gamina valgį, o už tai joms atsidėkojama nepagarba, mažais atlyginimais, jos negali naudotis net tais pačiais tualetais – privalo naudotis atskirai joms pastatytomis būdelėmis.
Iš pradžių bandžiusi ignoruoti nehumanišką elgesį su kitokios odos spalvos moterimis, ilgainiui Skeeter nusprendžia su tuo nebesitaikstyti – jai į galvą šauna mintis parašyti knygą apie pasiturinčių baltaodžių kasdienybę, tokią, kokią ją mato jų tarnaitės.
Pagal Kathrynos Stockett to paties pavadinimo knygą sukurta „Tarnaitė“ keturias savaites iš eilės buvo labiausiai lankomu filmu JAV ir iki šiandienos jau yra uždirbusi beveik 163 mln. dolerių. Ir tai dar prieš pasaulinę premjerą.
Prie filmo sėkmės prisideda ir pagrindinės aktorės Emmos Stone žavesys. Visai neseniai populiarumo susilaukusi 22-ejų metų mergina jau spėjo patraukti pramogų verslo senbuvių dėmesį. E. Stone žavesys paguldė ant menčių Jimą Carrey, kuris aktorei net prisipažino meilėje (aišku, nereiktų šio vaizdo įrašo priimti visai rimtai).
Verta paminėti ir Violos Davis bei Octavios Spencer sukurtus tarnaičių personažus. Jos pasižymi stipria charizma, net ir sudėtingiausiose situacijose išlaiko sveiką humoro jausmą ir pozityvų požiūrį į savo padėtį. Žiūrovams pažįstamas stambokos, vidutinio amžiaus juodaodės personažas (kurios firminė frazelė „Oh no you didn’t“ prajuokina visada) šiame filme įgauna gylio, pateikiamas dramatiškoje aplinkoje.
Dar vieną kitu kampu rodomą klasikinį personažą įkūnijo Jessica Chastain. Gamtos apdovanota puikiu kūnu, tačiau itin skvarbiu protu nepasižyminti gražuolė ne savo noru įtraukta į kitų moterų intrigėles petį išsiverkti suranda susidraugavusi su viena iš tarnaičių.
Greičiausiai, lietuviams „Tarnaitė“ bus ne toks aktualus filmas kaip amerikiečiams. Kas nors gali pasakyti, kad Lietuvoje rasizmo nėra, tačiau tai nevisai tiesa. Rasizmas Lietuvoje egzistuoja, užtektų prisiminti Lietuvos krepšinio federacijos prezidento Vlado Garasto remarkas apie juodašiknius arba dainininkės Berneen sumušimo istoriją. Gali atrodyti, kad rasizmo Lietuvoje nėra, bet tai dėl to, kad mūsų šalyje labai nedaug neeuropietiškos rasės žmonių. Apie tai Lietuvai prieš keletą dienų priminė ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba.
Bet filmą „Tarnaitė“ pamatyti verta ne vien dėl geresnio supratimo apie socialinį teisingumą, Jis ir prajuokins, galbūt ir pravirkdys, o taip pat primins, kad valios pastangomis galima pasiekti bet ką.
„Tarnaitė“ Lietuvos kino teatruose nuo spalio 14 d.
