Kitąmet, norint sutaupyti 300 mln. litų, finansavimą ministerijoms siūloma mažinti 2 proc.
Trečiadienio pasitarime ministrų kabinetas nerado sutarimo dėl kitų metų biudžeto projekto. Artėjant Seimo rinkimams, septyni ministrai pasipriešino siūlymui ministerijų ir jų kuruojamų sričių išlaidas kitais metais apkarpyti 2 proc. Vietoje to siūloma atidėti sunkmečiu laikinai sumažintų pensijų grąžinimą į prieškrizinį lygį. (Papildymai visame tekste)
Trečiadienį vakare paviešintame kitų metų biudžeto projekte numatyta 25,999 mlrd. litų pajamų ir 26,574 mlrd. litų išlaidų. Biudžeto deficitas turėtų siekti 0,575 mlrd. litų. Be Europos Sąjungos paramos lėšų, įplaukos į biudžetą siektų 18,759 mlrd. litų.
Palyginimui: šiais metais biudžeto pajamos turėtų siekti 23,82 mlrd. litų, o išlaidos – 26,380 mlrd. litų.
Gyventojų pajamų mokesčio kitais metais planuojama surinkti 1,742 mlrd. litų, pridėtinės vertės mokesčio – 9,325 mlrd. litų, akcizų – 3,436 mlrd. litų, pelno mokesčio – 1,328 mlrd. litų.
Tačiau ministrų kabinetas nesutaria dėl kai kurių detalių ir diskusijas tęs ketvirtadienį. Todėl kai kurie projekte nurodyti skaičiai gali keistis.
„Yra įvairių siūlymų. Mes diskutuojame apie 150-300 mln. litų sumą. Mes pateikėme pirmą pasiūlymą mažinti išlaidas 2 proc. Tai yra iš tikrųjų realus variantas. Yra siūlymų nukelti pensijų grąžinimą, yra siūlymų didinti pridėtinės vertės mokestį, yra siūlymų mažinti atskaitymus į privačius fondus“, – sakė premjeras Andrius Kubilius.
Tačiau siūlymui 2 proc. arba 300 mln. litų apkirpti ministerijų ir jų kuruojamų sričių išlaidas pasipriešino liberalių pažiūrų ministrai. Neoficialiomis IQ.lt žiniomis, finansų ministrė Ingrida Šimonytė antradienį vakare pareiškė atsistatydinsianti, jeigu biudžeto projektas nebus priimtas. Tiesa, tokią pat taktiką ministrė naudojo ir pernai. Tarp koalicijos partnerių neoficialiai kalbama ir apie galimą premjero Andriaus Kubiliaus atsistatydinimą.
„Mes – liberalcentristai – manome, kad pateiktas biudžeto planas yra ne visai socialiai teisingas. Mes nesame prieš pensijų atstatymą, bet mes esame prieš tai, kad žmonėms, kurie rūpinasi žmonių saugumu, kurie rūpinasi žmonių sveikata, švietimu ir kultūra pajamos būtų mažinamos 2 proc.“, – piktinosi vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis.
Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius aiškino, kad siūlymas 2 proc. mažinti ministerijų išlaidas reiškia ne valstybės tarnautojų darbo užmokesčio ar einamųjų išlaidų mažinimą. Tai esą horizontalus pjūvis per visą viešąjį sektorių.
„Švietimo atveju, aš noriu pasakyti, kad nesutinku ir nesutiksiu, kad daugiau kaip 70 mln. litų būtų išimta iš švietimo sektoriaus, kai valstybės mastu mums yra keliami tikslai tapti kūrybinga visuomene, išsilavinusia visuomene“, – tvirtino G. Steponavičius.
Savo ruožtu susisiekimo ministras Eligijus Masiulis tvirtino, kad išlaidų mažinimo naštą reikėtų padalinti proporcingai. Tai esą būtų galima padaryti 150 mln. litų apkarpant ministerijų investicijas, nesusijusias su darbo užmokesčiu. Dar tokią pat sumą esą būtų galima gauti atidedant pensijų grąžinimą į prieškrizinį lygį trims mėnesiams.
Tokiam siūlymui žada griežtai nepritarti prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Tiesa, sumažinti savo išlaidų 2 proc. nesutinka ir Seimas. Tačiau A. Kubilius sakė tikintis, kad ir Seime „bus rasti tinkami sprendimai“.
Anksčiau trečiadienį Seimo pirmininkės pavaduotojas, Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas Algis Čaplikas paragino ministrus R. Palaitį, Raimondą Šukį, Arūną Gelūną, Gediminą Kazlauską, Eligijų Masiulį, Remigijų Šimašių ir Gintarą Steponavičių trečiadienio posėdyje nepritarti 2012 metų biudžeto pateikimui.
A. Čapliko vertinimu, parengtas biudžetas yra socialiai neteisingas ir paremtas tik menamomis finansų rinkų nuomonėmis. Tokią pat poziciją dėstė ir ministras R. Palaitis.
Jis sutiko, kad kitų metų biudžeto deficitas neturėtų viršyti 2,8 proc. bendrojo vidaus produkto. Tačiau aiškino, kad nevertėtų baimintis, jog viršijant užsibrėžtą rodiklį, Lietuvai gali nepavykti skolintis finansų rinkose.
„Čia yra tikimybiniai dalykai. Mano įsitikinimu, mes neišnaudojame vidinės rinkos. Mano žiniomis, bankuose yra apie 40 mlrd. litų, bet mes nebeplatinam iždo vekselių vidinėje rinkose. Čia galėtų būti rezervas šioks toks“, – skaičiavo vidaus reikalų ministras.
Premjeras priminė, kad planuojant biudžetą situacija yra vertinama pagal dabartinę padėtį. Tačiau lapkritį ar gruodį, kai teks priiminėti galutinius sprendimus dėl biudžeto, situacija esą gali būti kitokia: „Norėtųsi tikėti, kad ji bus geresnė, bet realizmas sako, kad ji gali ir nebūti geresnė“.
