„Girstučio“ rekonstrukciją stabdo ir rangovai, ir biurokratai

(Kauno miesto savivaldybės archyvo nuotr.)

„Girstučio" centro rekonstrukcijos pabaigos kauniečiams dar reikės palaukti.

Kauno bandymai atgaivinti kultūros ir sporto kompleksą „Girstutis“ atsidūrė aklavietėje. Rangovai per ketverius metus nesugebėjo pasistūmėti su rekonstrukcijos darbais, o miesto savivaldybė neapsisprendžia, ar su jais nutraukti sutartį.

„Girstučio“ komplekso rekonstrukcijos projektą laimėjo bendrovė „Sienojus“ kartu su partnere bendrove „Kamesta“. Nors buvo planuota, kad rekonstruota komplekso dalis jau šią vasarą atvers duris, šiemet statybos darbai įstrigo.

Todėl rugsėjį Kauno miesto savivaldybės Miesto ūkio komitetas savivaldybės administracijai rekomendavo nutraukti sutartį su rangovais. „Pernelyg ilgai laukėme, kol rangovai imsis darbų. Dėl to praradome labai daug laiko ir nemažai lėšų“, – teigė komiteto pirmininkas Rytis Šatkauskas.

Tačiau Kauno miesto savivaldybė iki šiol nėra nutarusi, ar nutraukti sutartį su „Sienojumi“ bei „Kamesta“ ir ieškoti naujų rangovų. „Paskutinis oficialus sprendimas dėl šios įmonės („Sienojaus“ – IQ.lt) atliekamų darbų buvo priimtas dar vasarą – juo sutartis pratęsta iki 2012 metų spalio mėnesio“, – IQ.lt atsiųstame laiške teigė Kauno miesto savivaldybės tarybos sekretoriato vyriausiasis specialistas Mantas Lapinskas.

Sprendimo iš valdininkų teigia tebelaukiantis ir bendrovės „Sienojus“ direktorius Egidijus Savickas.  Jis patvirtino, kad bendrovė kartu su partnere „Kamesta“ šiuo metu dalyvauja ir pirkimuose papildomiems projekto darbams įsigyti. Tačiau ar apskritai galės pabaigti darbus objekte, „Sienojus“ nežino.

Sprendimą skųstų teismui

Miesto ūkio komiteto pirmininkas R. Šatkauskas teigė neįsivaizduojantis, kokias alternatyvas savivaldybė galėtų svarstyti be sutarties nutraukimo. „Mes neabejojame, kad sprendimą nutraukti sutartį rangovai skųstų, kreiptųsi į teismą. Tačiau savivaldybė jokių esminių sutarties sąlygų nėra pažeidusi. Todėl iš sutarties reikalavimų neįvykdžiusių rangovų turėtume prisiteisti ir delspinigius“, – sakė R. Šatkauskas.

„Sienojaus“ direktorius E. Savickas IQ.lt patvirtino, kad rangovai apskųstų savivaldybės sprendimą nutraukti sutartį.

„Sienojaus“ direktorius E. Savickas IQ.lt patvirtino, kad rangovai apskųstų savivaldybės sprendimą nutraukti sutartį. Jo teigimu, rekonstrukcijos konkursą skelbusi savivaldybė neįvertino „Girstučio“ baseino būklės. Buvo manyta, jog baseine pakaks tik pakeisti plyteles. Tačiau ėmusis darbų paaiškėjo, jog iš esmės būtina rekonstruoti visą baseino vonią.

Šiems darbams dabar ieškoma rangovo neskelbiamų derybų keliu. Anksčiau Kauno valdininkai tvirtino, kad vienas „Sienojus“ šiose derybose dalyvauti negali, o kartu su „Kamesta“ derybose nedalyvauja dėl pašlijusių bendrovių tarpusavio santykių. Tačiau E. Savickas kalbų apie nesutarimus su partnerių bendrove komentuoti nenorėjo.

„Dabar mes kartu su „Kamesta“ dalyvaujame derybose dėl to prakeikto baseino. Kol jis nerekonstruotas, mes negalime imtis kitų sporto centro darbų“, – sakė E. Savickas.

Tačiau kai kurie Kauno tarybos atstovai projekto sėkme viešai abejojo vos paskelbus nugalėtoją. Politikų teigimu, „Sienojaus“ ir „Kamestos“ pasiūlyta kaina – apie 19,5 milijono litų – buvo tiesiog pernelyg maža tokiam projektui įgyvendinti.

Tęsti rekonstrukcijos darbus kliudė ir „Sienojaus“ finansinė padėtis. Šią vasarą „Sienojui“ buvo inicijuojama bankroto byla. Tačiau Kauno apygardos teismo atstovė spaudai Neringa Gudašytė IQ.lt informavo, kad vėliau ieškovės UAB „Inkaso Lietuva“ ir UAB „Anlara“ savo pareiškimo iškelti bankroto bylą „Sienojui“ atsisakė.

Naujo rangovo tektų palaukti

R. Šatkauskas neslėpė, kad teismai su rangovais apsunkintų galimybes skelbti naują konkursą ir ieškoti kito rangovo pastatui  rekonstruoti. Be to, pasak R. Šatkausko, paskelbus naują konkursą „Girstučio“ rekonstrukcijai veikiausiai tektų ieškoti daugiau pinigų, nei buvo planuota.

„Mes jau praradome tuos 5,5 milijono litų, kurie projektui buvo skirti iš Vyriausybės investicijų programos. Tuos pinigus reikės grąžinti į biudžetą. Dar neaišku, kaip bus su ES fondų skirta parama. Ją galbūt pavyks išsaugoti“, – svarstė R. Šatkauskas.

Bendra projekto vertė, kuriam buvo skirtos ES, Vyriausybės investicijų programos ir Kauno savivaldybės lėšos, siekė 21 milijoną litų.