„Dexia“ padalinio nacionalizavimas Belgijai kainuos 4 mlrd. eurų.
Belgijos banko „Dexia“ žlugimas brangina Belgijos skolinimąsi ir signalizuoja kitoms euro zonos vyriausybėms, kad būtina stiprinti šalių bankų sektorių. Pirmadienį paskelbta apie sprendimą nacionalizuoti valstybių skolų palaužtą „Dexia“ bankininkystės padalinį, Belgijai tai atsieis 4 mlrd. eurų.
Kaip rašo „Verslo žinios“, atskyrus „Dexia Bank Belgium“, „blogąjį“ skolintojo mažmeninės bankininkystės padalinį, baigsis 15 metų trukęs bendras Prancūzijos ir Belgijos bankų sektoriaus projektas, neatlaikęs euro zonos skolų naštos.
„Dexia“ užsitikrino 90 mlrd. eurų valstybės garantijų skolinimuisi per artimiausius 10 metų. Belgija suteiks 60,5 proc. šių garantijų, Prancūzija – 36,5 proc., Liuksemburgas – 3 proc.. Belgijos garantijos prilygsta 15 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.
„Dexia“ Liuksemburgo padalinį ir Prancūzijos municipalinių paskolų padalinį ketinama parduoti, o gautą kapitalą panaudoti būsimiems „blogojo banko“ nuostoliams amortizuoti.
Per 2008-ųjų finansų krizę Prancūzija ir Belgija jau gelbėjo „Dexia“, suteikdamos 6 mlrd. eurų pagalbos injekciją ir garantuodamos dar 150 mlrd. eurų paskolų.
Prancūzijos ir Belgijos drauge įsteigtas „Dexia“ buvo vienas didžiausių pasaulyje skolintojų, kurių specializacija – skolinimas vietos valdžiai.
