„Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje darbo našumas vienam darbuotojui 2010 metais siekė 63,3 proc. ES vidurkio.
Praėjusiais metais nesibaigiant sunkmečiui Lietuvoje tęsėsi darbuotojų atleidimas tiek privačiame, tiek valstybės sektoriuje. Išsaugojusieji darbo vietas dirbo daugiau ir našiau, tačiau jų pačių atlyginimai toliau mažėjo.
Statistikos departamentas paskelbė, kad, vertinant lyginamosiomis kainomis, 2010 metais Lietuvoje per vieną dirbtą valandą buvo sukurta 5,8 proc. daugiau bendrosios pridėtinės vertės, o vienas užimtasis sukūrė jos 6,9 proc. daugiau nei 2009-aisiais. Tuo metu vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2010 metais sumažėjo 3,3 proc., realusis darbo užmokestis – 4,3 proc., rašo „Lietuvos žinios“.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas pernai šalies ūkyje didėjusį darbo našumą aiškina tuo, kad po krizės daugelis įmonių optimizavo veiklą.
Ekonomistas mano, kad darbo našumas kils ir kitąmet, nes įmonių vadovus „spaus“ nepalanki padėtis, kai žaliavų kainos kyla sparčiau nei prekių. „Įmonių marža kiekvieną dieną mažės, todėl norėdamos likti konkurencingos ir turėti nors minimalų pelną, jos bus priverstos toliau optimizuoti veiklą ir didinti darbo našumą“, – prognozavo S. Besagirskas.
Europos Sąjungos (ES) statistikos biuro „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje darbo našumas vienam darbuotojui 2010 metais siekė 63,3 proc. ES vidurkio. Darbo našumu visas ES šalis lenkė Liuksemburgas, ten našumas vienam darbuotojui yra beveik 172 proc. ES vidurkio. Didelę pridėtinę vertę sukuria ir Norvegijos (149 proc.), Airijos, (136 proc.). Belgijos (127 proc.), JAV (144 proc.) darbuotojai.
