Eksportas
Statistikos departamento duomenys rodo, kad svarbiausios lietuviškų prekių rinkos traukiasi, tačiau ekonomikos augimą skatina išaugęs vidaus vartojimas, teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Rugpjūtį Lietuva eksportavo prekių už 6 mlrd. litų, o importavo už 6,7 mlrd. litų. Užsienio prekybos deficitas sudarė 0,7 mlrd. litų ir buvo 81,6 procento didesnis nei 2010 metų rugpjūtį, skelbia Statistikos departamentas, remdamasis negalutiniais muitinės deklaracijų ir Intrastato ataskaitų duomenimis.
Rugpjūčio mėnesį, palyginti su liepa, Lietuvos eksportas išaugo 5,2 proc., o metinis augimas sudarė 22,4 proc.
Tai buvo lėčiausias metinis eksporto augimas šiemet, teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis. Jis prognozuoja, kad eksporto, kuris iki šiol bene daugiausiai prisidėjo prie ekonomikos atsitiesimo, plėtra turėtų mažėti ir ateityje. Tikėtina, kad 2012 metais neatsižvelgiant į kainų pasikeitimo įtaką, eksportas išaugs apie 10 proc.
N.Mačiulis: reikėtų labiau nerimauti dėl eksporto į ES
Nuo metų pradžios svarbiausios Lietuvos eksporto partnerės buvo Rusija (16,2 proc.), Latvija (9,8 proc.), Vokietija (9,6 proc.) ir Lenkija (6,9 proc.). Svarbiausios importo partnerės – Rusija (33 proc.), Vokietija (9,9 proc.), Lenkija (9 proc.) ir Latvija (6,5 proc.).
Nors didžiausia Lietuvos prekybos partnerė yra Rusija, į kurią išvežama apie 16 proc. eksporto, į ją keliauja tik 5 proc. lietuviškos kilmės prekių. Tuo metu į Vokietijai tenka 9 proc. viso eksporto, tačiau net 13 proc. visų Lietuvoje pagamintų produktų, pastebi N. Mačiulis.
Nerijus Mačiulis
Pasak jo, palyginti nedaug lietuviškos kilmės prekių iškeliauja į NVS šalis. Nors Baltarusijos rublis nuo metų pradžios nuvertėjo daugiau nei 60 proc., Lietuvos ekonomikai tai tikriausiai neturės didelės įtakos, kadangi į šią šalį iškeliauja tik 1 proc. visų lietuviškos kilmės prekių eksporto. Įskaičiavus ir reeksportuotas prekes, į Baltarusiją išvežama 6 proc. viso eksporto. Taigi, Lietuva yra daug labiau priklausoma nuo ES ekonomikos, o ne nuo rytų valstybių būklės.
Besitraukiantis šešėlis atsispindi statistikoje
N. Mačiulio teigimu, finansų rinkų nerimas Lietuvos gyventojų vartojimo kol kas smarkiai nepaveikė. Mažmeninės prekybos, išskyrus transportą, augimas rugpjūtį pasiekė 10,1 proc. ir buvo sparčiausias nuo 2008 metų pradžios. Maisto, gėrimų ir tabako vartojimas rugpjūtį augo kelis kartus sparčiau nei pirmąjį pusmetį – tikėtina, kad nemažos teigiamos įtakos tam turėjo ir kasos aparatais pradėta apskaityti prekyba turgavietėse.
Rugpjūčio mėnesį itin paspartėjo ir mažmeninės prekybos degalais augimas. Per pirmuosius septynis šių metų mėnesius vidutinis metinis mažmeninės prekybos degalais augimas siekė 11 proc., o rugpjūtį jis paspartėjo iki 15,4 procento. Reikšmingos įtakos tam turėjo smulkios kontrabandos sumažėjimas dėl įsigaliojusių pasikeitimų, kai šeštąjį kartą kirtus sieną apmokestinamas į šalį įsivežamas kuras.
Pasak analitiko, namų ūkiai ir toliau galėtų bent iš dalies atsverti mažėjantį eksporto augimą. Tačiau jau rugsėjo mėnesį krito visų sektorių pasitikėjimo rodikliai.
Tolimesnės Lietuvos ekonomikos vystymosi perspektyvos itin priklausomos nuo pasaulinės ekonomikos būklės. Prasidėjus recesijai euro zonoje ir JAV, Lietuvos gyventojų ir įmonių lūkesčiai toliau kristų, o tai paskatintų daugiau taupyti bei atidėti vartojimą ir investicijas. Tačiau N. Mačiulis teigia, kad šiuo metu, priešingai nei 2008 metais, nėra objektyvių priežasčių gyventojams mažinti vartojimą, o įmonėms atidėti investicinius planus.
