Kol pasiturintys medžiotojai miklina rankos taiklumą komercinės medžioklės plotuose, o aplinkosaugininkai džiūgauja augančia neliečiamų stumbrų populiacija, Krekenavos krašto ūkininkai skaičiuoja žvėrių pridarytus nuostolius. Vien dėl Panevėžio miškų puošmenos – stumbrų – žemdirbiai praranda ištisus hektarus derliaus.
Stumbrus vaiko puodais
„Įsivaizduokit, kas lieka iš pasėlių, kai į juos užeina keliolikos stumbrų banda“, – teigia Krekenavos apylinkėse ūkininkaujantis Rimas Vaičaitis.
Jo laukuose girių milžinai šįmet sunaikino apie hektarą grūdinių kultūrų, pernai – du kartus daugiau. Ūkininkas skaičiuoja dėl laukinių žvėrių kasmet patiriantis nuo kelių iki poros dešimčių tūkstančių litų nuostolių.
„Pasėlius siaubia ne tik stumbrai – visi, kas miškuose gyvena“, – kalbėjo R.Vaičaitis.
Ūkininkas pasakojo ne tik tvoromis laukus tveriantis. Metalo skambesio nemėgstančius stumbrus vaiko barškindamas puodais.
Nuo gardesnio kąsnio ieškančių girių milžinų kasmet kenčianti Ėriškių žemės ūkio bendrovė gintis metaliniais rakandais negali. Kadangi jos laukai patenka į komercinės medžioklės plotus, naudoti garsinių priemonių neleidžiama.
Susidūrusiesiems su stumbrais susidaro įspūdis, kad jie – labai drąsūs. Išvydę artėjančius žmones susispiečia į bandą ir lieka stovėti. Tačiau Krekenavos girininko Jono Leikos teigimu, iš tiesų stumbrams, kaip ir visiems laukiniams gyvūnams, žmogus kelia baimę. Anot jo, šie grėsmingai atrodantys žvėrys žmogų galėtų pulti nebent gindami jauniklius.
Elnių eibes nurašė šalnoms
Su komercinės medžioklės plotais besiribojančių laukų savininkas, per 800 ha valdantis vienas didžiausių rajono ūkininkų Saulius Račkauskas mano, jog nuo kasmet patiriamų milžiniškų nuostolių šį sezoną jį apsaugojo pati gamta.
„Turbūt daug gyvūnų išgaišo po sunkios žiemos“, – svarsto ūkininkas.
Tačiau pavasarį dėl žvėrių siautėjimo S.Račkauskas pasakoja patyręs daug bėdos – ne tik prarado pinigų, bet ir veltui sugaišo marias laiko, kol su komisija apėjo didžiulius plotus.
„Elniai kaip su obliumi nuskuto rapsus. Draudikai pripažino, kad pasėlius nuniokojo žvėrys, o jų padarytų nuostolių draudimas neatlygina. 60-ies ha rapsų plote nebuvo vietos, kur elnio pėda nebūtų įsispaudusi, bet miškininkų išvada – kultūra nušalo. Jų verslas – gerai sumokantys medžiotojai iš užsienio, o ūkininkams vieni nuostoliai“, – pasakojo S.Račkauskas.
Ūkininko nuomone, komercinės medžioklės plotuose žvėrių populiacija per didelė. Tačiau S.Račkauskas abejoja, ar miškininkai ryžtųsi ją reguliuoti atsižvelgę į ūkininkų poreikius.
Šalia Krekenavos įsikūrusio didžiausio rajone pieno ūkio savininkas Laisvūnas Valikonis šį rudenį irgi lengviau atsikvėpė. Nežinia, ar dėl to, kad akylai saugojo pasėlius ir naktimis pats apvažiuodavo ūkio ribas, ar dėl to, kad šįmet gausus šernų skanėsto – gilių – derlius, bet ūkininko kukurūzų riestasnukiai mažai teragavo.
Visą Ingos KONTRIMAVIČIŪTĖS straipsnį skaitykite spalio 8 d. „Sekundėje“.
