Britų vyriausybės raginimui Centriniam bankui atspausdinti daugiau pinigų sulaukė aršios kritikos.
Britų spaudos antraštes okupavo ekonominis nuosmukis, kuris savo rimtumu greičiausiai aplenks net tarpukario Didžiąją depresiją. Britų politikai mėgina išlaikyti žmonių optimizmą imdamiesi drastiškų priemonių. Šalies spaudos turinį paįvairina Rusijos oligarchų tarpusavio bylinėjimasis ir netikėtai „išaugęs“ etniškai mišrių britų skaičius.
Mėgins pinigais gaivinti ekonomiką
Britų centrinio banko vadovas seras Mervynas Kingas išreiškė nerimą dėl šalį prispaudusios finansų krizės, prilygindamas ją 1930-ųjų metų Didžiajai depresijai. Šį pareiškimą M. Kingas padarė po to, kai Centrinis bankas paskelbė apie 75 milijardų svarų (300 mlrd. litų) vertės kiekybinio stimuliavimo „injekciją“ paliegusiai Didžiosios Britanijos ekonomikai, rašo „The Guardian”.
Norėdamas išsklaidyti nuogąstavimus, kad tokie veiksmai gali paskatinti infliaciją, M. Kingas pareiškė, kad dabartinė situacija iš esmės skiriasi nuo ankstesnės, kai pernelyg dideli pinigų srautai išpūtė pragyvenimo kainą. „Pinigų trūksta. Žmonėms tai gali atrodyti neįprasta”, – kalbėjo M. Kingas „Sky News”. Pasak Centrinio banko vadovo, tai gali būti rimčiausia finansinė krizė nuo 1930 metų, jeigu ne apskritai per istoriją.
Pinigų trūksta. Žmonėms tai gali atrodyti neįprasta.
Britų iždo kancleris George’as Osborne’as užtikrino, kad bus imtasi ir tolimesnių radikalių veiksmų siekiant paskatinti ekonominį augimą. Tuo tarpu šešėlinis kancleris Edas Ballsas sukritikavo valdančiuosius, teigdamas, kad premjero Davido Camerono ir kanclerio G. Osborne’o „beatodairiška politika”, karpant išlaidas ir keliant mokesius „nuėjo per toli” ir akivaizdžiai neveikia. „Vietoj to, kad keistų kursą, vyriausybė praleido praėjusią savaitę ragindama Anglijos banką įsikišti ir tiesiog atspausdinti daugiau pinigų”, – piktinosi E. Ballsas.
M. Kingas pripažino, kad kitą mėnesį infliacijos lygis šalyje gali pasiekti 5 proc., tačiau nuramino, kad aukščiau kilti jis neturėtų. Analitikai teigia, kad Centrinis bankas dabar akivaizdžiai labiau susirūpinęs dėl recesijos grėsmės, o ne dėl galimos infliacijos.
Šią savaitę Nacionalinio statistikos departamento pateikti duomenys parodė, kad 2008-2009 metų nuosmukis buvo net gilesnis nei manyta iš pradžių. Bendrasis vidaus produktas krito net 7,1 proc., o tai didžiausias recesija nuo Antrojo pasaulinio karo.
Konservatoriai turi „patikimą planą“
Iš karto po Centrinio banko vadovo M. Kingo pareiškimo dėl planuojamos finansinės injekcijos į šalies ekonomiką, iždo kancleris G.Osborne’as pareiškė, kad valdantieji konservatoriai turi „patikimą fiskalinį planą”, kuris padės Didžiajai Britanijai išvengti ekonominės audros, rašo „The Independent”.
Kancleris G. Osborne'as gina fiskalinį planą.
Taip jis atsakė, žurnalistų paprašytas pakomentuoti savo 2009 metų pareiškimus, esą „pinigų spausdinimas yra paskutinė išeitis vilties netekusioms vyriausybėms po to, kai visos kitos strategijos žlugo”. G. Osborne’as taip pat pridūrė, kad Vyriausybė paveldėjo pakankamai desperatišką fiskalinę poziciją, tad buvo priversta imtis griežtų veiksmų.
„Radikalūs monetarinės ir fiskalinės politikos veiksmai yra teisingas kelias 2011 metais, ir tai bus kaip tik tas kelias, kuriuo mes eisime”, – pareiškė iždo kancleris. Jis patvirtino M. Kingo žodžius, kad „tai rimčiausias išmėginimas nuo 1930 metų”, tačiau užtikrino, kad Didžiosios Britanijos vyriausybė, kaip nedaugelis pasaulio vyriausybių šiuo metu, yra pasiruošusi panaudoti visus įmanomus įrankius tam, kad šalis išsilaikytų per globalių įsiskolinimų „audrą”.
Paklaustas apie apkarpytus 12 Didžiosios Britanijos bankų kredito reitingus, G. Osbornas pareiškė tikėjęsis tokio sprendimo, tačiau neabejojantis dėl britų bankų patikimumo. „Aš ramus dėl to, kad britų bankai yra paremti kapitalu, likvidūs ir nepatiria tokių problemų, su kuriomis susiduria kai kurie euro zonos bankai šiuo metu”, – kalbėjo jis. Paklaustas, ar žmonės turėtų taupyti, ar leisti pinigus šiuo metu, jis atsakė, kad britai turi spręsti patys, o jis neketinantis pamokslauti.
Rusijos turtuoliai pešasi teisme
Rusijos oligarchas Borisas Berezovskis apkaltino savo kolegą milijonierių Romaną Abramovičių, kuriam priklauso „Chelsea” futbolo klubas, išdavyste ir šantažu. B. Berezovskis tvirtina, kad R. Abramovičius „bauginimais” privertė jį parduoti Rusijos naftos kompanijos „Sibneft” akcijas pusvelčiui, rašo „The Telegraph”.
Du Rusijos turtuoliai teisme susipešė dėl kompanijos „Sibneft".
B. Berezovskis siekia prisiteisti iš R. Abramovičiaus daugiau kaip 3,2 mlrd. svarų žalos atlyginimo. Manoma, kad bylos svarstymas Londono komerciniame teisme užtruks ilgiau kaip du mėnesius. R. Abramovičius kaltinimus neigia, tvirtindamas, kad būta „žodinių susitarimų”, tad B. Berezovskis esą negali pretenduoti į žalos atlyginimą. Pastarasis taip pat turi atlaikyti R. Abramovičiaus advokato atakas dėl galimos korupcijos.
B. Berezovskio advokatas Laurence’as Rabinowitzius trumpai papasakojo teisėjui milijardierių susipažinimo ir bendradarbiavimo, siekiant įsigyti „Sibneft“ ir pralobti, istoriją. Vyrai esą dirbdami kartu tapo ir artimais draugais. Tačiau po 2000 metų, kai B. Berezovskis susigadino santykius su Rusijos politiniu elitu, R. Abramovičius esą jį „išdavė”.
Paklaustas R. Abramovičiaus advokato, ar aukcionas, kuriame buvo parduodama „Sibneft”, nebuvo sufabrikuotas, B. Berezovskis atsakė, kad „jo terminologijoje” tai nebuvo sufabrikuotas aukcionas, jis esą tiesiog atradęs būdų „įtikinti” žmones. Jis taip pat neigė daręs spaudimą Rusijos prezidentui Borisui Jelcinui.
Padvigubėjo mišrios tautybės gyventojų
Naujausi statistiniai tyrimai parodė, kad Didžiojoje Britanijoje gali gyventi dvigubai daugiau, nei iki šiol manyta, etniškai mišrių britų. Pasak tyrimo, šalyje gyvena net 2 mln. žmonių, turinčių skirtingų tautybių tėvus, rašo „The Daily Mail”.
Naujus statistinius duomenis galima paaiškinti pasikeitusia tyrimo strategija. Užuot tiesiogiai klausus respondentų, ar jie yra „mišrios etninės kilmės”, jų klausiama apie abiejų tėvų tautybę. Pasak Alitos Nandi iš Socialinių ir ekonominių tyrimų instituto, nauja tyrimo strategija lėmė, kad mišrios tautybės britų skaičius šoktelėjo nuo 0,88 proc. iki 1,99 proc. suaugusiųjų.
Tyrimo išvados leidžia manyti, kad rasiniai barjerai Didžiojoje Britanijoje yra mažiau svarbūs, nei manyta, o tautinė integracija yra realybė didžiajai daliai gyventojų. Tai leidžia kitoje šviesoje pažvelgti ir į tą faktą, kad nemažai etninių mažumų vaikų įstringa įvaikinimo sistemos pinklėse, nes socialiniai darbuotojai siekia išvengti „rasiškai mišrių įvaikinimų”.
Tyrimo išvados leidžia manyti, kad rasiniai barjerai Didžiojoje Britanijoje yra mažiau svarbūs, nei manyta.
Analizė pasirodė po to, kai premjeras D. Cameronas pasižadėjo imtis veiksmų pagreitinti pastaraisiais metais sulėtėjusius įvaikinimo procesus. Dėl socialinių darbuotojų nerašytos „doktrinos“ (kuri bet kokioje kitoje socialinėje situacijoje būtų neteisėta) vaikus leidžiama įvaikinti tik tuomet, kai sutampa vaiko ir įtėvių rasė.
Viena įdomiausių tyrimo išvadų yra tai, jog mišriose šeimose gimę vaikai sėkmingiau prisitaiko švietimo sistemoje nei rasiniai „grynuoliai”. BBC duomenimis, 73 proc. mišrių dešimties metų vaikų atitinka nacionalinius švietimo standartus, palyginti su 77 proc. baltųjų ir 65 proc. juodųjų vaikų. Tarp mišrių pusiau azijietiškos, pusiau baltųjų rasės vaikų, standartus atitinka net 79 proc. dešimtmečių.
