Europos žmogaus teisių teismo teisėjai galės pailsėti?
Rusijos politikai siūlo kurti Europos Žmogaus Teisių Teismo analogą NVS šalyse. Tokį pasiūlymą viešai pateikė vienos Rusijos autonominės respublikos parlamento narys Aleksandras Toršinas. Pasak jo, naujos institucijos užduotis būtų sukurti pasirinkimo teisę ir sumažinti EŽTT darbo krūvį, o ne varžytis su Strasbūro teismu ir jo sprendimais.
Neoficialiais duomenimis, paskelbti šia idėją Aleksandrą Toršiną paprašė Rusijos prezidento administracija. Tokiu būdu yra bandoma patikrinti viešąją nuomonę, ar iniciatyva bus palankiai vertinama ir remiama. Tačiau pasak ekspertų, naujos institucijos užduotis yra aiški – kišti pagalius į EŽTT vežimo ratus bei subalansuoti Strasbūro vaidmenį sprendžiant su žmogaus teisėmis susijusius reikalus.
Projekto iniciatorius A. Toršinas teigia, jog Rusijai „yra ypač svarbu NVS rėmuose sukurti teismą, analogišką EŽTT, nes NVS šalys gali pačios kurti supranacionalines teismines institucijas.“ Pasak iniciatyvos autoriaus, NVS šalių žmogaus teisių teismas netaps Strasbūro alternatyva, todėl rusai nebus verčiami kreiptis vien tik į jį, bet turės pasirinkimo laisvę. Politikas pabrėžia, kad sukūrus tokį teismą nebereikės kelerius metus laukti savo eilės prie darbais užkrauto EŽTT slenksčio, be to, kadangi procesai vyks rusų kalba, pareiškėjams nebeliks poreikio mokėti už brangias vertimo į anglų kalbą paslaugas. „Tiesiog mūsų piliečiai galės rinktis tarp Strasbūro ir NVS šalių žmogaus teisių teismo“ – teigia A. Toršinas.
Nori savo teismo
Tai nėra pirmoji antistrasbūriška šio politiko iniciatyva. Anksčiau jis teikė siūlymą Rusijos valdžiai, jog būtų priimtas įstatymas, kad kiekvienas EŽTT sprendimas, kuris kertasi su Rusijos konstitucija, būtų ignoruojamas ir nevykdomas. Nors buvo tikima, kad toks projektas pelnys daugelio palankumą ir bus priimtas skubos tvarka, taip neatsitiko.
Klausimas dėl supranacionalinių teisminių institucijų sukūrimo buvo svarstomas dar įkuriant NVS. Tačiau kūrėjai apsiribojo NVS žmogaus teisių Konvencijos paskelbimu bei specialios komisijos įsteigimu, tačiau pastaroji, turėjusi tapti EŽTT analogu regione, taip ir nepradėjo savo veiklos. Konvenciją, be Rusijos, yra ratifikavusi tik Baltarusija ir Tadžikistanas, o kitos valstybės nusprendė, kad dokumente numatytas per silpnas žmogaus teisių apsaugos lygmuo, dėl ko dalis pasirinko Europos Žmogaus Teisių Konvenciją.
Žmogaus teisių gynėjas ir organizacijos „Agora“ vadovas Pavelas Čekovas teigia, jog tokia idėja yra judėjimas teisinga linkme. Leidiniui Gazeta.ru jis teigė: „Aš norėčiau, kad tokia struktūra atsirastų ir veiktų, galbūt ne tik NVS rėmuose, bet ir Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos valstybėse. Juk Kinija, pavyzdžiui, iki šiol nepripažįsta nė vienos tarptautinės žmogaus teisių apsaugos organizacijos“. Tačiau projekto sėkme jis netiki: „Greičiausiai šis sumanymas žlugs.“
Panašiai galvoja ir kiti teisės ekspertai. VU TSPMI teisininkės Erikos Leonaitės nuomone, teisiniu požiūriu tokio teismo įsteigimas keltų daug klausimų: dėl jurisdikcijų sąveikos, dėl to, ar kreipimasis į NVS teismą būtų laikomas ginčo nagrinėjimu „kitoje“ tarptautinėje institucijoje, užkertančiu kelią to paties ginčo nagrinėjimui EŽTT. Taip pat nėra aišku, kokiu žmogaus teisių katalogu remtųsi naujai įsteigta institucija. Kadangi Rusija pirmauja pagal gaunamų skundų skaičių, tikėtina, kad naujo teismo diskursas skirtųsi nuo EŽTT, tačiau kol kas dar per anksti prognozuoti, koks jis galėtų būti. „Kadangi šis sumanymas tėra nauja iniciatyva, neturinti aiškesnio kontūro, norint įvertinti tokio teismo galimą ateitį ir funkcionalumą, reikėtų laukti konkretaus projekto,“ – teigė E. Leonaitė.
