Jungtinės Karalystės centrinio banko vadovas Mervynas Kingas davė leidimą platesnio masto ekonomikos stimuliavimo priemonėms.
Jungtinės Karalystės centrinio banko vadovas Mervynas Kingas teigia, kad didžiąja recesija vadinamas pastarųjų kelerių metų laikotarpis gali būti didžiausio masto krizė istorijoje, su kuria teko susidurti anglams.
Tokį vertinimą anglų centrinio banko vadovas paskelbė po to, kai centrinis bankas pristatė savo sprendimą įgyvendinti 75 mlrd. svarų (300 mlrd. litų) vertės kiekybinio stimuliavimo paketą. Bankas iki šiol jau buvo įgyvendinęs stimuliavimo paketą, kurio dydis siekė 200 mlrd. svarų (800 mlrd. litų) vertės.
Jungtinės Karalystės centrinis bankas, kuris posėdžiavo vakar, nusprendė elgtis priešingai negu Europos centrinis bankas (ECB), ir imtis didesnio masto ekonomikos stimuliavimo priemonių. ECB vakar nusprendė kol kas nekeisti euro bazinių palūkanų normos, kurios sumažinimas galėtų tapti skatinamuoju impulsu lėtėjančiai Europos ekonomikai. Vietoje to ECB nusprendė imtis netradicinių priemonių, kurios turėtų padėti užtikrinti euro zonoje veikiančių bankų likvidumą.
Savo interviu vienai Jungtinės Karalystės televizijai M. Kingas teigė, kad šiuo metu šalis susiduria su labai neįprastomis aplinkybėmis, todėl reikalingi ramūs ir tinkami veiksmai. Tinkamos priemonės, jo vertinimu, šiuo metu yra papildomų pinigų atspausdinimas ir jų įliejimas į ekonomiką.
M. Kingo teigimu, per pastaruosius tris mėnesius pasaulis smarkiai pasikeitė, todėl būtina imtis naujų pinigų politikos priemonių. Jo teigimu, pinigų kiekis ekonomikoje neauga pakankamai sparčiai, todėl jis neatmetė, kad ateityje centrinis bankas gali įgyvendinti dar vieną kiekybinio stimuliavimo paketą. Jis taip pat pabrėžė, kad ekonomikos perspektyvos priklauso ir nuo situacijos visoje ES, todėl pasitikėjimas į ekonomiką grįš tuomet, kai pavyks išspręsti euro zonos problemas.
ECB kol kas nelinkęs imtis tokių ryžtingų veiksmų ekonomikos stimuliavimo atžvilgiu. Per vakarykštę spaudos konferenciją jo vadovas Jean-Claude Trichet pabrėžė, kad banko tikslas išlieka kainų stabilumas, o infliacijai vis dar viršijant 2 proc., bazinių palūkanų mažinimas nėra pagrįstas. Tiesa, jis užsiminė, kad iki metų pabaigos infliacijos rodiklis turėtų kristi žemiau 2 proc. ribos. Tai galima vertinti kaip signalą, kad ECB palūkanų mažinimo gali imtis metų gale.
