Kol Kultūros ministerija Seimo kaulija pinigų prestižiniams šalies teatrams išlaikyti, didžiausia Panevėžio apskrities vaikų biblioteka trumpina darbo laiką, nes dėl senos elektros instaliacijos priversta gyventi prieblandoje – įžiebiamas tik kas trečias šviestuvas, seniai nebejungiami ir kompiuteriai.
Sugrįžo balanos gadynė
Į didmiesčius pretenduojančio Panevėžio kultūros židiny – keliasdešimt tūkstančių lankytojų turinčiame Vaikų ir jaunimo literatūros centre XXI amžiuje elektrą keičia žvakės. Kol jo steigėja Kultūros ministerija Seimo kaulija pinigų prestižiniams šalies teatrams išlaikyti, didžiausia Panevėžio apskrities vaikų biblioteka trumpina darbo laiką, nes dėl senos elektros instaliacijos priversta gyventi prieblandoje.
Įpratę po pamokų laiką leisti bibliotekoje Aukštaičių g., mažieji skaitytojai nuo šios savaitės iš jos bus išprašomi nebe 18 val., o porą valandų anksčiau. Literatūros centro vedėja Gema Dromantienė neslepia, kad ilgėjant vakarams bibliotekininkams veikiausiai teks dirbti tik iki pietų arba visai uždaryti duris iki pavasario.
„Dviejose erdviose salėse įrengtas 81-as šviestuvas, bet vienu metu šviesti gali tik 27. Įjungus daugiau, išmetami elektros saugikliai“, – „Sekundei“ teigė G.Dromantienė.
Anot jos, trečdalio plieskiančių šviestuvų neužtenka be vargo įžiūrėti raidėms knygose, ypač kai pradeda temti.
Dėl senos elektros instaliacijos bibliotekoje nebejungiami ir kompiuteriai. Geriausiu atveju iš keliolikos turimų įjungiamas tik vienas, tačiau prieš tai užgesinamos visos šviesos.
Į balanos gadynę sugrąžintos bibliotekininkės labiausiai baiminasi žiemos. Šaltuoju metų laiku įstaiga bent pusę dienos dar išsiverstų be šviesos, tačiau be šildytuvų – niekaip, mat termometro stulpelis patalpose nepakyla aukščiau 12 laipsnių.
„Dėl senos elektros instaliacijos nebegalėsime jungtis ne tik šildytuvų, bet ir virdulio arbatai“, – galimybių išgyventi žiemą nemato G.Dromantienė.
Filosofas griebėsi už galvos
Bėdos Vaikų ir jaunimo literatūros centre tęsiasi maždaug pusmetį, kai elektros tiekėjai sumažino leistiną vartojimo galią, kad esant senai instaliacijai dėl didelio apkrovimo bibliotekoje nekiltų gaisras. Pasak G.Dromantienės, elektrikai apskaičiavo, kad pakeisti instaliaciją kainuotų apie 160 tūkst. litų.
Vedėjos teigimu, kad kultūros židinys toliau veiktų kaip veikęs, pinigų buvo prašyta ir jo steigėjos Kultūros ministerijos, ir Panevėžyje išrinktų Seimo narių. Tačiau nei vieni, nei kiti bibliotekininkų nesiteikė išgirsti.
„Kultūros ministerijos atstovai nė karto net neatvažiavo pažiūrėti, kokiomis sąlygomis mes dirbame. Žadėjo vasarą apsilankyti viceministrė, bet – tyla“, – stebėjosi įstaigos vadovė.
Politikai ir valdininkai abejingi skaitantiems Panevėžio vaikams, tačiau į biblioteką užsukę svečiai griebiasi už galvų. Šią savaitę joje apsilankęs filosofas Arvydas Juozaitis neteko žado.
„Filosofas už galvos susiėmė. Sakė, man taip liūdna, kad net kalbėti negaliu. Jis negalėjo suvokti, kad XXI amžiuje šitaip gali būti“, – pasakojo G.Dromantienė.
Mama – su draugu, vaikas – bibliotekoje
Valdžios žmonės užmiršo 40-metį skaičiuojančią biblioteką, bet ne skaitytojai. Vaikų ir jaunimo literatūros centras skaičiuoja apie 40 tūkst. lankytojų per metus – nuo ikimokyklinio amžiaus vaikų iki studentų.
Į įstaigą lankytojai užsuka ne tik knygų. Tuojau po vidurdienio, pasibaigus pamokoms, susirinkę pradinukai ruošia pamokas, bendrauja, žaidžia, skaito. Ne kartą darbą baigusioms bibliotekininkėms yra tekę raginti mažuosius išeiti.
Pasak G.Dromantienės, įstaiga tapusi savotiška užuovėja vaikams iš socialinės rizikos šeimų, neturinčių pinigų susimokėti už užklasinės veiklos būrelius.
„Buvo, kad jau baigėsi darbo laikas, darbuotoja ruošiasi išeiti, o dvi pradinukės sesutės bibliotekoje dar laksto. Klausiam, kodėl namo neskuba. Sako, mama su draugu mašinoje užsidarė, o mums liepė į biblioteką eiti“, – pasakojo vedėja.
Anot jos, pastaraisiais metais akivaizdžiai padaugėjo bibliotekoje laiką leidžiančių emigrantų vaikų.
„Tėvai emigravę, o vaikus prižiūrėti palikta močiutė dažnai jiems tik valgyti tepadaro. Bibliotekininkės tampa savotiškomis auklėmis, net atsineštomis bandelėmis su vaikais dalijasi“, – teigė G.Dromantienė.
Vedėjai nesuvokiama, kad dėl 160 tūkst. litų vaikus valdžios žmonės išvarytų į gatvę.
(…)
Visą Ingos KONTRIMAVIČIŪTĖS straipsnį skaitykite spalio 7 d. „Sekundėje“.
