Daugėja amerikiečių, kurie priversti taupyti kiekvieną centą.
JAV spaudoje analizuojama, kad turistai iš besivystančių šalių galėtų paskatinti greičiau suktis svarbiausią šalies ekonomikos variklį – vidaus rinką, kuris stringa dėl aukšto nedarbo lygio ir skurstančios viduriniosios klasės. Tačiau amerikiečiams nerimo kelia ir kol kas nesuvaldoma Europos šalių skolų krizė, kurią sunkiausioje padėtyje atsidūrusi Graikija mėgina įveikti tik protestais ir masiniais streikais.
Valstijos daugiau vartotojų ieško užsienyje
JAV ilgą laiką importavo maistą, kurą ir techniką, tačiau panašu, kad reikia naujo tipo prekės – vartotojų, rašo „The Washington Post“.
Įstatymų leidėjai, verslininkai ir Baltųjų Rūmų atstovai peršasi ekonomiškai augančių šalių, tokių kaip Kinija, Brazilija ar Indija, vartotojams, taip siekdami pripildyti šalies prekybos centrus ir palengvinti naštą paskutinius centus taupantiems amerikiečiams.
Potencialūs vartotojai viliojami įvairiausiomis nuolaidomis, grožio konkursais ir pažadais suteikti lengvatinę vizą. Tikimasi, kad tokie veiksmai sukurs 1,3 mln. darbo vietų ir 859 mlrd. dolerių papildys Jungtinių Valstijų biudžetą.
„Jie yra tarsi mažasis ekonomikos gelbėjimo planas“, – teigė Nacionalinės mažmeninės prekybos federacijos viceprezidentas Davidas Frenchas.
Potencialūs vartotojai viliojami įvairiausiomis nuolaidomis, grožio konkursais ir pažadais suteikti lengvatinę vizą.
Tokios tendencijos išryškina JAV priklausomybę nuo šalių, kurios visai neseniai buvo laikomos trečiojo pasaulio regionais.
„Užsienio pirkėjų poreikį galima paaiškinti tuo, kad ilgalaikis JAV ekonomikos variklis – vidaus rinka – stringa dėl aukšto nedarbo lygio ir skurstančios viduriniosios klasės“, – rašoma dienraštyje. Pernai JAV bendrasis vidaus produktas paaugo vos 3 proc., o Kinijos ir Indijos ekonomikos prieaugis siekė 10 proc., Brazilijos – 7,5 proc.
Nestabili pasaulio rinkų padėtis pirmą kartą įspraudė Jungtines Valstijas į prašančiojo rėmus. Kitą mėnesį tikimasi sulaukti pirmosios JAV reklaminės kampanijos, kuri, kaip planuojama, privilios daugiau pasiturinčių turistų. Prekybos sekretorė Rebecca Blank sakė, kad teigiami turizmo rodikliai automatiškai pakeltų eksporto rodiklius.
„The Washington Post“ tikėtiną eksporto augimą aiškina tuo, kad nors užsieniečiai įsigyja prekes Jungtinėse Valstijose, teisiškai tai laikoma eksportu. Tokio tipo eksportas JAV šiemet jau atnešė 87 mlrd. dolerių.
Antroji recesijos banga juda Europos link
Panašu, kad 18 mėnesių trunkanti Europos skolų krizė virsta antrąja senojo žemyno recesija per trejus metus, įspėjama dienraštyje „The New York Times“.
Vokietijos verslas kol kas nepajuto nuosmukio.
Blogiausia, kad ši problema nėra vien tik europiečių galvos skausmas. JAV, pagrindinė Europos bankininkystės ir prekybos partnerė, taip pat išgyvena sunkų laikotarpį. Federalinio rezervo banko vadovas Benas Bernanke perspėjo Vašingtoną, kad Amerikos atsigavimas nestabilus ir, jei Kongresas nesiims priemonių, ekonomika gali pradėti trauktis.
Recesija Europoje neabejotinai paskui nusitemptų Valstijas ir visą likusį pasaulį. Europos bankai labai glaudžiai susiję su įvairiomis pasaulio valstybėmis, o euras yra antroji rezervinė valiuta po dolerio.
„Mes esame pasaulinės krizės epicentre“, – pripažino Europos centrinio banko prezidentas Jean-Claude Trichet.
Vis gausėjantis analitikų būrys prognozuoja, kad Europa neabejotinai puls į recesiją. „Šalių skolos krizė yra Europos ekonomikos auglys. Aš tikėjausi, kad ekonomika sulėtės, tačiau tenka pripažinti, kad situacija daug rimtesnė“, – padėtį komentavo antro pagal dydį Vokietijos banko „Commerzbank“ vyriausiasis ekonomistas Jorgas Krameris.
Stambūs Europos verslininkai taip pat su nerimu laukia artimiausių mėnesių. Stambus Prancūzijos verslo atstovas Philippas Leydieras teigė suprantąs, kad dabartinė padėtis Europoje yra labai rimta. „Europos vyriausybės turi kuo greičiau rasti išeitį“, – ragino P. Leydieras.
Vis dėlto kai kurie Vokietijos verslo atstovai išlieka ramūs ir nemano, kad situacija yra tragiška. „Kol kas mūsų verslas nepatiria jokių nuostolių, tad sunku kalbėti apie recesiją, – teigė elektronikos ir inžinerijos koncerno „Siemens“ valdybos narys Rolandas Buschas. – Ekonomika lėtėja, tačiau nemanau, kad mes sulauksime recesijos“.
Vilkikų kėbulų gamintojos „Libner S.A.“ vadovas Francua Libneris sakė tikintis, kad Europos politikai sugebės įveikti krizę. Tačiau verslininkas neslėpė jaučiantis nerimą: „Mes galime sumokėti Graikijos skolas, tačiau jei krizė palies kitas Europos valstybes, mums galas“.
Amerikai reikia viduriniosios klasės
„Kadaise Jungtinės Valstijos buvo moderni viduriniosios klasės valdoma valstybė, tačiau dabartinė padėtis statistiškai yra tokia pat, kokia buvo 1929 metais“, – teigiama žurnale „Time“.
Globalizacijos auka.
Politikos mokslininkų atlikto tyrimo išvadose teigiama, kad Kongreso nariai labiau atsižvelgia į turtingųjų rinkėjų norus – prezidentas Barackas Obama nevengia vakarienių su finansų pasaulio magnatais, o Respublikonų partijos nariai, pasisakantys prieš mokesčių didinimą, yra remiami milijardierių ir naftos magnatų.
Eiliniai amerikiečiai prarado pasitikėjimą politikais, o globalizacija atėmė darbus iš gamyklų darbininkų. Ta pati globalizacija ilgą laiką leido Jungtinių Valstijų gyventojams mėgautis pigiomis aukšto lygio prekėmis, pagamintomis Kinijoje ar Indijoje, tačiau tai lėmė atlyginimų mažėjimą žemesnį išsilavinimą turintiems piliečiams. Valstijų pramonės darbuotojų atlyginimas piką buvo pasiekęs 1973 metais.
Žurnalo teigimu, vis didėjanti finansinė nelygybė beveik 20 metų buvo dangstoma neatsakingu valstybės skolinimusi, leidusiu finansuoti įvairias skatinamąsias programas. Viena tokių programų, skambiai pavadinta „Nuosavas būstas kiekvienam amerikiečiui“, finansuojama per liūdnai pagarsėjusius nekilnojamojo turto bankus „Fannie Mae“ ir „Freddie Mac“, galiausiai atnešė didžiausią ekonominę suirutę po Antrojo pasaulinio karo.
Didžiausia JAV bėda – konkurencingumo mažėjimas. „Kai politikai supras, kad verslas palieka Valstijas ne dėl didelių mokesčių, o dėl nekompetentingų darbuotojų, galime tikėtis teigiamų poslinkių“, – rašoma savaitraštyje „Time“.
Amerika turi daugiau investuoti į savo gyventojų ugdymą ir sugebėti sumažinti finansinę nelygybę. Dar prieš 20 metų turtingiausieji JAV gyventojai mokėjo 70 proc. dydžio pajamų mokestį, kuris buvo drastiškai nurėžtas Ronaldo Reagano eros metu.
Žurnale prieinama prie išvados, kad vienintelis būdas, leisiantis šaliai išlaikyti aukštą pragyvenimo lygį, yra suvokimas, jog norint pagerinti padėtį reikia investuoti į savo gyventojus, taip leidžiant Amerikos darbo jėgai susigrąžinti gerą vardą.
Graikai priešinasi gelbėjimo planui
Už Atlanto neliko nepastebėtos ir Graikiją paralyžiuojančios protesto akcijos. Dienraštis „The Wall Street Journal“ rašo, kad dešimtys tūkstančių protestuotojų, nepatenkintų Graikijos vyriausybės taupymo veiksmai, šią savaitė vėl užliejo Atėnų gatves.
Graikai nenori girdėti savo politikų ir viso pasaulio raginimų taupyti.
Policijos vertinimais, protestuose dalyvavo maždaug 20 tūkst. žmonių, nors protestų organizatoriai mini didesnius skaičius. Šį kartą protestuose taip pat dalyvavo nemažai viešojo sektoriaus darbuotojų, kuriuos Graikijos taupymo planas palies daugiausia.
„Džiugu matyti, kad žmonės nenuleidžia rankų, šis protestas didžiausias šiais metais, – teigė profsąjungų atstovė spaudai Stathis Anestis. – Mums pikta, kad vyriausybės sprendimai žlugdo Graikiją ir visą Europą“.
Taupymo plane numatyta smarkiai sumažinti viešąjį sektorių. Graikijos valdžia ketina 30 tūkst. valstybinio sektoriaus darbuotojų priskirti specialiam darbo rezervui. Asmenys, patekę į šį rezervą, gautų mažesnį atlyginimą.
„Proteste dalyvauju pirmą kartą savo gyvenime, tačiau nebegaliu pasyviai stebėti, kaip mūsų šalis yra parduodama, – žurnalistams pasakojo 50 metų valstybės tarnautojas Fotinis Grivas. – Mes reikalaujame pokyčių ir atskaitomybės iš žmonių, o ne iš bankų“.
Europos Komisija, Tarptautinis Valiutos fondas ir Europos centrinis bankas, graikų vadinamoji „troika“, iškėlė griežtas sąlygas Graikijos valdžiai, kuri norėdama gauti papildomą 8 milijardų eurų paramą turės laikytis biudžeto išlaidų mažinimo plano. Be šių pinigų Graikija būtų priversta paskelbti esanti nemoki jau lapkričio viduryje.
„Vyriausybė ir tarptautiniai bankai neišgelbės Graikijos. Jie sunaikins eilinius darbuotojus ir sukiršins visuomenę“, – dienraščiui „The Wall Street Journal“ aiškino viešojo sektoriaus profsąjungos viceprezidentas Illias Vrettakos.
