Kas atsitiko „Aukštaitijos vandenų“ bendrovei, kad, nemačiusi jokių kliūčių Pažagienių gyventojai įsivesti vandentiekį, vėliau persigalvojo? Kas vyksta vandens tiekėjos kabinetuose nesigilinanti Veronika Rimkienė ironizuoja, jog, matyt, vienintelis jos butas liko neprijungtas prie Europos Sąjungos, todėl europiečiams elementarūs patogumai jai neprieinami.
Neprijungta prie Europos Sąjungos
Nors pagrindinė vandentiekio trasa nutiesta vos už kelių metrų nuo V.Rimkienės namo, ji kasdien iš šulinio tempia kibirus vandens praustis, o iš kaimynų – karučiu maistui gaminti.
V.Rimkienė pirmąjį prašymą dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų projektavimo techninių sąlygų „Aukštaitijos vandenims“ pateikė dar prieš keletą metų, kai įmonė Pažagieniuose ėmėsi tiesti vandentiekio trasą.
Tas sąlygas, pasirašytas bendrovės gamybos ir technikos skyriaus vyresniojo inžinieriaus Alfredo Zemlicko, pažagieniškė saugo iki šiol.
Praėjusiais metais, matydama, kad kaimynams pradėjo vesti vandentiekį, V.Rimkienė vėl susirūpino savo patogia buitimi.
Po Pažagienius vandens ir nuotekų tinklus tiesęs meistras, apžiūrėjęs moters valdas, patikino nematantis jokių problemų – vandenį atvesiantis nuo pagrindinės trasos, einančios vos už kelių metrų nuo V.Rimkienės namo, vamzdžius nuotekoms – kiek iš toliau. Tačiau kol meistras skaičiavo, kiek kainuos jo paslaugos, suspėjo užšalti.
Pinigų yra, vandens – ne
Praėjusį pavasarį moteris vėl sujudo ir nė nenutuokė, kad dėl tokio elementaraus patogumo, kaip vanduo iš čiaupo, jai dar teks nueiti kryžiaus kelius.
„Užsukau į „Aukštaitijos vandenis“ klausti, kaip ten su mano tuo vandentiekiu. A.Zemlickas patikino, kad jokių problemų tam nėra, liepė dar vieną prašymą parašyti. Net nurodė žmogų, kuris man nebrangiai vandentiekį įvestų“, – pamena V.Rimkienė.
Bendrovės inžinieriaus rekomenduotas meistras pasirodė netrukus – už vandentiekio ir nuotekų tinklų įvedimą užsiprašė maždaug 6000 Lt.
Nors pažagieniškei pinigai kišenės neplėšia, ji sutiko net su tokia kaina ir ėmėsi taupyti.
„Meistras liepė projektu pasirūpinti. A.Zemlickui paskambinau, ką daryti. Nuramino, kad nėra reikalo man į „Aukštaitijos vandenis“ vaikščioti – tegul meistras pats pas jį užsuka“, – pamena V.Rimkienė.
Laukė pažagieniškė pažadėtojo projekto visą vasarą. O rudenį iš meistro išgirdo, esą A.Zemlickas neleidęs nuotekų tinklų įvesti.
„Kodėl jis man tiek laiko melavo? Taip maloniai kalbėdavo, kad jokių problemų nebus nei dėl nuotekų, nei dėl vandens. O kai pradėjau domėtis, kas pasikeitė, telefonu mane net apšaukė, kodėl jį trukdau“, – „Sekundei“ pasakojo V.Rimkienė.
Moteris tada guodėsi, kad bent jau vandens įsivesti „Aukštaitijos vandenys“ neuždraudė.
Bet šią savaitę jai trenkė žinia kaip perkūnas iš giedro dangaus: iš A.Zemlicko grįžęs meistras pranešė neįvesiąs ir vandentiekio. Inžinierius pareiškė neleisiantis liesti magistralinės trasos.
(…)
Visą Ingos KONTRIMAVIČIŪTĖS straipsnį skaitykite spalio 6 d. „Sekundėje“.
