„Lietuvos Caritas“ ir jo skyrius Panevėžyje nuo šiol skurstančiųjų neberems iš „Maisto banko“ gautais produktais. Organizacija nutraukė ne vienerius metus trukusį bendradarbiavimą su „Maisto banku“. Tokį sprendimą „Lietuvos Caritas“ priėmė „Maisto bankui“ nuo spalio 1 dienos paramą gaunančioms organizacijoms įvedus maisto tvarkymo mokestį.
Už vieno kilogramo produktų sutvarkymą ir perdavimą organizacijos turi mokėti 14 centų. Mokestis privalomas tik keturiuose didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje esančioms organizacijoms.
Šis mokestis išgąsdino 11 iš 175 su „Maisto banku“ bendradarbiaujančių organizacijų. Beje, iš šių organizacijų – net 7 yra „Lietuvos Carito“ padaliniai.
Paramos maistu taip pat atsisakė Kauno samariečiai, Romainių tuberkuliozės ligoninė, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Panevėžio skyrius, Policijos klubas vaikams ir jaunimui bei Socializacijos centras Vilniuje. Šios organizacijos pareiškė apsieisiančios be „Maisto banko“ paramos.
„Lietuvos Carito“ atstovas viešiesiems ryšiams Gediminas Salvanavičius sakė, kad jiems iš principo yra nepriimtinas apmokestinimas.
„Viena ne pelno organizacija įveda mokestį kitai ne pelno organizacijai. Vadinasi, mes irgi turėtume apmokestinti savo remiamus vargšus arba paimti pinigų iš kitų projektų, kurie skirti tiems patiems sunkiai gyvenantiems žmonėms remti“, – kalbėjo jis.
G.Salvanavičius neneigė, kad iš „Maisto banko“ gaudavo svarią paramą. „Lietuvos Caritas“ apskaičiavo, kad atsiradus maisto tvarkymo mokesčiui vieni organizacijos padaliniai per metus turėtų pakloti 2–3 tūkstančius litų, o kiti – net keliasdešimt tūkstančių.
„Lietuvos Caritas“ nusiteikęs ieškoti naujų rėmėjų maistu. Pasak G.Salvanavičiaus, bus ieškoma kontaktų su gamintojais.
„Lietuvos Caritas“ veiklą pradėjo dar gerokai prieš „Maisto banko“ įsikūrimą. Manome, kad ir be šios organizacijos paramos galėsime toliau pagelbėti žmonėms“, – „Sekundei“ teigė atstovas viešiesiems ryšiams.
(…)
Visą Ingos SMALSKIENĖS straipsnį skaitykite spalio 6 d. „Sekundėje“.
