D.Shechtmano atkaklumas privertė kitus mokslininkus pakeisti savo požiūrį.
Nobelio premija už pasiekimus chemijos moksle paskirta Izraelio technologijų instituto mokslininkui Danieliui Shechtmanui, atradusiam kvazikristalus.
D. Shechtmanas 1982 metais atrado, kad atomai kristale gali išsidėstyti struktūromis, kurios negali būti atkartotos. Iki tol manyta, kad atomai išsidėsto tik simetriškomis struktūromis.
„Jo atradimas buvo vertinamas prieštaringai. Ginant savo darbą jo buvo prašoma pasitraukti iš mokslininkų grupės. Tačiau jo atkaklumas privertė kitus mokslininkus pakeisti požiūrį“, – pranešime teigia Švedijos karališkoji mokslų akademija.
D. Shechtmanui atiteks 10 mln. Švedijos kronų (3,8 mln. litų).
Nobelio premijos už laimėjimus medicinos, fizikos, chemijos, literatūros ir ekonomikos srityse nuo 1901 metų kasmet tradiciškai teikiamos Stokholme gruodžio 10 dieną – jų steigėjo Alfredo Nobelio mirties metinių dieną.
Anksčiau skelbta, kad Nobelio premiją už pasiekimus fizikos srityje pelnė amerikiečiai astronomai Saulas Perlmutteris ir Adamas Riessas bei JAV ir Australijos pilietybę turintis mokslininkas Brianas Schmidtas.
Nobelio medicinos premija už imuninės sistemos tyrimus buvo paskirta amerikiečiui Bruce’ui Beutleriui, iš Liuksemburgo kilusiam Julesui Hoffmannui ir kanadiečiui Ralphui Steinmanui.
