Iki šiol apylinkės teismo teisėjų darbo krūvis esą maždaug septynis kartus viršija apygardų teismų krūvį.
Skirtingų interesų grupių vaidai, kaltinimai neskaidriu lobizmu, politikavimu ir silpnesniųjų priespauda – taip kol kas vyksta politikų plačiai išreklamuota teismų reforma.
Pagrindinę teismų grandį – apylinkės teismus – per sunkmetį ėmusi dusinti bylų lavina tiktai dar labiau didės, rašo „Lietuvos rytas“.
Po to, kai šį mėnesį įsigaliojo įstatymų pataisos, tai ėmė pranašauti patys apylinkės teismų teisėjai. Jie tikina, kad šių pataisų ir visos stringančios teismų reformos esmė tokia – aukštesnių instancijų teismai, kurie gali daryti didesnę įtaką politikams, vis dažniau linkę darbo krūvį nuo savo pečių numesti žemyn.
Politikai, anksčiau žadėję viską apimančią ir revoliucinę šalies teismų sistemos reformą, dabar mėgina taikyti taktiką – žingsnis po žingsnio. Vienas tokių žingsnių – Civilinio proceso kodekso (CPK) pataisų paketas, kuris įsigaliojo spalio pradžioje.
Ta proga liberalo Remigijaus Šimašiaus vadovaujama Teisingumo ministerija paskelbė pranešimą. Esą teismų sistemos darbas tampa vis sklandesnis ir operatyvesnis, mažinamas teisėjų pečius slegiantis krūvis.
„Tačiau iš tikrųjų yra visiškai priešingai – tai gali patvirtinti dauguma apylinkės teismų teisėjų, kurie sudaro per 60 proc. visų šalies teisėjų. Iki šiol apylinkės teismo teisėjų darbo krūvis maždaug septynis kartus viršija apygardų teismų krūvį, o nuo šiol šis skirtumas bus dar didesnis. Štai ir visa reforma“, – aiškino Lietuvos apylinkės teismų teisėjų sąjungos vadovas, teisėjas iš Panevėžio Arūnas Nevardauskis.
Jo teigimu, Teisėjų taryboje apylinkės teismams atstovauja vos keletas teisėjų, o jų nuomonės esą neklauso nei tos tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius, nei Prezidentūra, nei Teisingumo ministerija, nei Seimas.
A. Nevardauskio vadovaujama teisėjų organizacija kreipėsi į prezidentę ir prašė vetuoti CPK pataisas.
