Rinkėjai jau abejoja, ar buvęs prezidentas V. Zatleras politikoje tikrai turi tvirtą stuburą.
Latviai vis dar nežino, kam bus pavesta formuoti naująją šalies vyriausybę. O senajai valdžiai pagaliau pavyko iš mirties taško išjudinti derybas su privačiais skrydžių bendrovės „airBaltic“ akcininkais. Kaimynų žiniasklaida taip pat svarsto, ar buvusiame JAV ambasados pastate, kur ketina laikinai įsikelti šalies prezidentas, neliko slaptos pasiklausymo įrangos. Dar viena tema – nauja pieno perdirbimo gamykla, kurios statybų ėmėsi žemdirbiai.
„V. Zatleras nori suvienyti nesuvienijamus“. „Vyriausybės formavimas vis labiau primena chaosą“. „Politinių partijų kova dėl valdžios“. Tokiomis antraštėmis Latvijos žiniasklaida komentuoja jau dvi savaites tebesitęsiančias politinių partijų derybas dėl valdančiosios koalicijos.
Pasak dienraščio „Neatkarīgā rīta avīze“ (NRA), politikus bei visuomenę iki šiol labiausiai stebina ir netgi šokiruoja buvęs prezidentas Valdis Zatleras.
Pavasarį, nuskambėjus sensacingajam V. Zatlero pareiškimui apie inicijuojamą parlamento paleidimą, jis akimirksniu tapo vos ne tautos didvyriu, tačiau pastarieji kadenciją baigusio prezidento veiksmai kelia nemažai abejonių netgi ištikimiausiems jo šalininkams.
Iki šiol bene didžiausią ažiotažą sukėlė praėjusį savaitgalį pateiktas V. Zatlero pareiškimas apie jo Reformų partijos planus į būsimąją koaliciją drauge su premjero Valdžio Dombrovskio „Vienybe“ kviestis ir rusiškąjį „Santarvės centrą“, V. Dombrovskį paliekant premjero poste.
Kaip V. Zatleras sakė dienraščiui „Diena”, tokia koalicija būtų akivaizdus įrodymas, kad pasibaigė era, kai Latvijos gyventojai ir politinės jėgos buvo skirstomos pagal etninį principą.
Tuo metu V.Dombrovskio „Vienybė“ į V. Zatlero pareiškimą atsakė siūlymu kurti vadinamąją „vaivorykštės“ vyriausybę, į ją kviečiant visas parlamento partijas.
Dienraštis „Latvijas avīze“ (LA) labai abejoja tokia „Vienybės“ pozicija ir laiko ją tik sąmoningu laiko delsimu, kad „dombrovskiečiai“, karštligiškai ieškantys palankiausios išeities, laimėtų kuo daugiau laiko. Tiesa, „Vienybė“ neslepia, jog jai priimtiniausi koalicijos partneriai būtų V.Zatlero Reformų partija, Nacionalinis aljansas (dešinieji radikalai).
Analitikai kritikuoja tiek V.Zatlero norą į koaliciją kviestis rusiškąjį „Santarvės centrą“, tiek ir „Vienybės“ reakciją į buvusio prezidento pareiškimą. NRA cituojami politologai dabartinę padėtį derybose dėl koalicijos vadina „zatleriečių“ bei „dombrovskiečių“ įnirtinga kova dėl įtakos.
V. Zatleras rizikuoja užsitraukti rinkėjų rūstybę – jis akivaizdžiai eina prieš savo partijos latviškojo elektorato reikalavimus nebendradarbiauti su „Santarvės centru“.
Nors viešai abi politinės jėgos prisistato kaip ideologiškai artimiausios partijos, tačiau didėjančią jų konfrontaciją vis sunkiau paslėpti. Taip pat beveik neabejojama, kad kviesdamas į koaliciją „Santarvės centrą“, V. Zatleras norėtų sumažinti „Vienybės“ bei paties V. Dombrovskio įtaką naujojoje koalicijoje.
Buvusio prezidento Reformų partija ir „Santarvės centras“ joje turėtų 53 vietas iš 100 ir jau galėtų priiminėti net ir nepopuliarius sprendimus, o visa atsakomybė už tai tektų premjerui V. Dombrovskiui. Tačiau, anot politologų, taip elgdamasis V. Zatleras rizikuoja užsitraukti rinkėjų rūstybę – jis akivaizdžiai eina prieš savo partijos latviškojo elektorato reikalavimus nebendradarbiauti su „Santarvės centru“.
„V. Zatleras išprovokavo tokią padėtį, kuri nenaudinga nė vienai parlamento politinei jėgai“, – įsitikinęs politologas Filipas Rajevskis.
Pasak dienraščio „Diena“, į koaliciją atėjus rusiškajam „Santarvės centrui“, politikų žvilgsniai neišvengiamai kryps Rytų kryptimi, nors Latvijos ateities kryptys turėtų likti Šiaurė ir Vakarai.
Analizuodama „Vienybės“ siūlymą sudaryti „vaivorykštės“ vyriausybę, „Diena” abejoja tokios koalicijos sėkme ir neatmeta galimybės, kad tai supranta ir „Vienybė“, tačiau bando kiek įmanoma garbingiau pasitraukti į opoziciją.
Tačiau NRA „Vienybę“ vadina tipiška valdžios partija, kuriai pasitraukimas į opoziciją grėstų visišku skilimu.
LA taip pat netiki „vaivorykštės“ koalicijos ilgaamžiškumu, nes politikai yra nubrėžę pernelyg daug raudonųjų linijų: V. Zatlero Reformų partija teigia niekada nebendradarbiausianti su oligarchų partija vadinama Žaliųjų ir valstiečių sąjunga, tuo metu Nacionalinis aljansas (dešinieji radikalai) abejoja dėl jų galimo dialogo su „Santarvės centru“.
„Jei politikams vis dėlto taip ir nepavyks rasti kompromiso, „Vienybė“ ir Nacionalinis aljansas galėtų patys sudaryti būsimosios koalicijos branduolį“, – rašoma LA.
Valstybė pagaliau atgavo nacionalinės aviacijos bendrovės „airBaltic” kontrolę.
Bendrovę „airBaltic“ gelbės ir valstybė, ir privatūs akcininkai.
Pasak dienraščio „Dienas bizness“, pirmadienį pasirašytame valstybės ir „airBaltic” privačių akcininkų susitarime numatoma, jog gelbstint bendrovę nuo bankroto į ją bus investuota apie pusę milijardo litų.
Kontrolinio „airBaltic” akcijų paketo savininkė – valstybė – investuos apie 300 mln. litų, privatūs akcininkai – 200 mln. litų.
Šios lėšos bus naudojamos „airBaltic” įstatiniam kapitalui didinti, apmokėti skolas, atnaujinti lėktuvų parką.
Tiesa, vyriausybė bendrovei ir vėl kelia sąlygas, kurias įvykdžius bus skirti pirmieji pinigai.
Didysis akcininkas kaip ir anksčiau reikalauja pakeisti „airBaltic“ vadovybę, priimti naujus bendrovės įstatus, išrinkti naują valdybą bei tarybą, kuriose valstybės atstovams priklausytų lemiamas žodis.
Taip pat reikalaujama grąžinti bendrovei „airBaltic“ prekės ženklą, kuri iš jos (daugelio nuomone – neteisėtai) buvo perpirkęs ligšiolinis bendrovės vadovas Bertoldas Flickas. Šis ženklas taps užstatu gauti valstybės paramą.
Dar vienas reikalavimas skrydžių bendrovei – atsiimti Rygos teismui praėjusią savaitę įteiktą prašymą dėl teisinės apsaugos „airBaltic“ skyrimo (teismo prašyta, kol vyksta ginčai dėl bendrovės ateities, neleisti valstybei „airBaltic“ atžvilgiu priimti jokių sprendimų).
Jei šios sąlygos bus įvykdytos, jau artimiausiu metu „airBaltic“ iš valstybės biudžeto gaus 80 mln. litų. Visa valstybės pažadėta suma bus išmokėta keliais etapais. „Dienas bizness“ neabejoja, kad vyriausybės reikalavimai bus įvykdyti, nes už įsipareigojimų ignoravimą abiem šalims numatytos griežtos sankcijos.
Valstybės bei privačių akcininkų susitarimą palankiai įvertino „airBaltic“ kreditoriai, ypač – didžiausias iš jų „Latvijas Krājbanka” (Latvijos taupomasis bankas). Šio banko savininkas Rusijos milijardierius V. Antonovas įsitikinęs, jog tai – puikus ženklas visoms suinteresuotoms pusėms, galimybė Rygai dar labiau sutvirtinti savo, kaip tranzitinio miesto, pozicijas.
Būsimoje rezidencijoje – blakių paieškos
Kitąmet pradėjus Rygos pilies – Latvijos prezidento oficialios rezidencijos – remontą, šalies vadovo administracija laikinai persikels į pastatą, kurį anksčiau nuomojosi JAV ambasada.
Žiniasklaida klausia, ar išsikraustydami į naujus ambasados rūmus, amerikiečiai senajame pastate nepaliko slaptos pasiklausymo įrangos?
Persikeldami į kitas patalpas amerikiečiai, be abejo, išmontavo visą įranga, tačiau vargu ar griovė sienas, o juk jose taip pat galėjo užsilikti slaptos pasiklausymo įrangos.
Pasak NRA, visiškai įmanoma, kad buvusiame JAV ambasados pastate yra likusi dalis pasiklausymo įrangos. Neįvardijamas buvęs sovietų specialiųjų tarnybų pareigūnas, tyrinėjęs JAV atstovybės kūrimąsi Rygoje, NRA sakė, jog JAV diplomatai, 1992 metais perėmę pastatą J.Rainio gatvėje, jį perstatė. Tuomet naudotos tik iš Danijos atvežtos statybinės medžiagos. Baimintasi, kad latviškose medžiagose gali būti vadinamųjų blakių.
Pastate buvo įrengta keletas itin slaptų kambarių, kuriuose vykdavo aukščiausio rango pareigūnų susitikimai. Sienos padengtos specialia medžiaga – neprasiskverbdavo net menkiausias garsas.
„Persikeldami į kitas patalpas amerikiečiai, be abejo, išmontavo visą įranga, tačiau vargu ar griovė sienas, o juk jose taip pat galėjo užsilikti slaptos pasiklausymo įrangos“, – NRA sakė buvęs Latvijos saugumo tarnybos pareigūnas.
Jo nuomone, prieš persikeliant prezidentui, latvių specialiosios tarnybos turėtų pastatą itin gerai patikrinti.
Tiesa, dienraščio pašnekovas nėra tikras, ar amerikiečiai jiems priklaususiame pastate tyčia paliko pasiklausymo įrangą – nuolat įrašinėti Latvijos prezidento pokalbius būtų brangoka.
Buvusį JAV ambasados pastatą pritaikyti Latvijos prezidento poreikiams ir jį suremontuoti pavesta Valstybinio nekilnojamojo turto agentūrai. Jai teks pasirūpinti ir tuo, kad pastate laikinai įsikursiantis šalies vadovas nebūtų slapta sekamas.
Žemdirbiai imsis pieno perdirbimo verslo
Jelgavoje statoma nauja pieno perdirbimo gamykla. Ji priklausys žemdirbiams, tad šiems nebereikės kęsti didžiųjų pieno perdirbėjų priespaudos.
Kaip rašo NRA, gamykla priklausys uždarajai akcinei bendrovei, kurią valdys per 600 pieno ūkių. Viso projekto vertė – daugiau kaip 50 mln. litų.
Dalį pinigų surinko patys žemdirbiai, dalis skirta iš Europos Sąjungos fondų, per 30 mln. litų teko skolintis iš bankų. Gamykla, kur bus sukurta 50 naujų darbo vietų, turėtų pradėti veikti jau kitąmet. Per dieną žadama perdirbti 250 tonų pieno.
Pasak NRA, iki šiol apie 450 tonų latviško pieno per dieną būdavo parduodama lietuvių perdirbėjams, mat šie žemdirbiams moka trečdaliu brangiau negu vietos perdirbėjai. Nuo kitų metų ši žaliavos dalis liks Latvijoje.
Naujoji gamykla užtikrins visą gamybos ciklą – nuo žaliavos iki galutinio produkto gamybos.
