Vyriausybė ir profsąjungų atstovai kol kas nesutarė dėl MMA didinimo.
Trišalei tarybai ir premjerui Andriui Kubiliui šiandien nepavyko sutarti dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) padidinimo. Vyriausybė ir toliau siūlo didinti atlyginimą iki 850 litų neatskaičius mokesčių, tuo tarpu profsąjungų atstovai reikalauja, kad MMA bent nebūtų mažesnė už nustatytą skurdo ribą.
Nors anksčiau profesinės sąjungos reikalavo MMA padidinti iki 1000 litų, jos šio tikslo visiškai neatsisako, tačiau iš pradžių siekia atlyginimą kilstelėti bent iki 900 litų neatskaičius mokesčių. Tokiu atveju „į rankas“ MMA uždirbantis žmogus gautų 750 litų ir taip peržengtų skurdo ribą, kuri šalyje šiuo metu siekia 700-710 litų. Dabar minimalų darbo užmokestį gaunantis žmogus „į rankas“ uždirba apie 670 litų, tai yra, atsiduria žemiau skurdo ribos.
Pakelti MMA bent iki 900 litų, neatskaičius mokesčių, profsąjungos reikalauja nuo šių metų sausio.
„900 litų MMA nuo sausio yra būtina. O paskui, pasižiūrėjus kelis mėnesius ar pusę metų, kaip į tai pažiūrės smulkus verslas, kaip tai atsilieps nedarbo lygiui, bandysime po pusės metų siekti 1000 litų MMA. Mes savo siekiamybės neatsisakysime“, – teigė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas.
Profsąjungų reikalavimą, kad minimalus darbo užmokestis nebūtų mažesnis už skurdo ribą, palaiko ir darbdaviai. Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas tvirtino, kad MMA dydį būtina sieti su skurdo riba. Tai yra, didinant skurdo ribą būtina didinti ir MMA.
„Mes šiandien tarėmės dėl paties principo (sieti MMA dydį su skurdo riba – IQ.lt). Kaip iš tikrųjų bus, parodys gyvenimas. Artėja rinkimai, šitoje vietoje visi kartais gali ir pakeisti savo poziciją. Bet pirminė diskusija, kad reikia daugiau kalbėti apie skurdo ribą, o ne apie kažkokį absoliutų MMA dydį, visgi yra teisingiau“, – po Trišalės tarybos posėdžio teigė D. Arlauskas.
Pasekmes įsivaizduoja skirtingai
Trišalė taryba sutarė, kad MMA didinimo klausimą spręs darbo grupė, kurią koordinuos Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis. Pats premjeras A. Kubilius po posėdžio tvirtino, kad sutarta ir toliau „konstruktyviai dirbti“ dėl MMA didinimo. Tačiau jis pabrėžė, kad MMA dydis – tik vienas iš daugybės svarbių parengto ir socialiniams partneriams pateikto projekto dalių.
„Jei mes susitariame, kad viena svarbiausių dalių yra šalies finansinis stabilumas kitais metais, ir sutariame, kad šalies viešųjų finansų deficitas negali viršyti 3 procentų, tai turime labai aiškiai matyti, kad MMA didinimas didintų ir biudžeto išlaidas, o tuo pačiu didintų ir pavojų peržengti 3 procentų deficitą“, – teigė premjeras.
Profsąjungų atstovai ir A. Kubilius skirtingai kalbėjo apie finansines MMA didinimo pasekmes šalies biudžetui. Pasak premjero, Finansų ministerija (FM) yra paskaičiavusi, jog MMA padidinimas iš valstybės biudžeto pareikalautų beveik 100 milijonų litų papildomų išlaidų. Tuo tarpu A. Černiauskas tvirtino, kad, FM paskaičiavimais, 100 litų padidinus MMA, šalies biudžetas gautų apie 20-26 milijonus litų papildomų lėšų. O padidinus MMA iki 1000 litų į šalies biudžetą papildomai esą įplauktų apie 70 milijonų litų.
IQ.lt primena, kad šių metų gegužę FM paskelbė, jog, padidinus MMA iki 900 litų ir nekeičiant neapmokestinamų pajamų dydžio, į „Sodros“ biudžetą būtų papildomai surenkama beveik 35 milijonai litų. Dar apie 10 milijonų litų būtų papildomai surinkta privalomojo sveikatos draudimo mokesčio. Tačiau tai esą neatsvertų biudžeto išlaidų, kurios siektų beveik 86 milijonus litų. Viešiesiems finansams toks sprendimas reikštų dar apie papildomą 41 milijoną litų išlaidų.
Susitarimo pasirašyti neketina
Vyriausybės parengto socialinio susitarimo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas A. Černiauskas artimiausiu metu teigė neketinantis pasirašyti ne tik dėl ginčų, susijusių su MMA dydžiu.
Pasak jo, Trišalėje taryboje nesutarimų kilo ir dėl siūlomo darbo santykių liberalizavimo. Pasak A. Černiausko, pasiūlymai sutrumpinti atleidžiamo darbuotojo įspėjimo laikotarpį arba mažinti išeitines patalpas reikštų darbo santykių liberalizavimą pačių darbuotojų socialinės gerovės sąskaita.
Darbo užmokesčio sistemos tobulinimas ir darbo santykių lankstumo didinimas – viena iš trijų dalių, sudarančių socialinį susitarimą, kurį siūloma pasirašyti Trišalei tarybai. Dėl pastarųjų dviejų dalių iš esmės Trišalės tarybos nariai sutarė. Tačiau A. Černiauskas teigė kol kas nematantis, ką pasirašyti, nes susitarimas aprėpia tik deklaratyvius teiginius.
Apie konkretaus veiksmų plano, kaip mažinti skurdą ir didinti darbo vietų skaičių, būtinybę kalbėjo ir D. Arlauskas. Pasak jo, reikėtų svarstyti pasiūlymus rengiant viešuosius pirkimus pirmenybę teikti toms įmonėms, kurios moka didesnį nei vidutinį darbo užmokestį.
„Kitas dalykas – aktyvesnis demonopolizavimas. Žmonės, kurie yra už skurdo ribos, pirmiausia kenčia nuo monopolinių struktūrų: tai energetika, vanduo, šiukšlės, transportas. Čia turi būti aktyvios priemonės“, – sakė D. Arlauskas.
Penktadienį prie Vyriausybės rūmų profesinių sąjungų atstovai ketina surengti protesto akciją.
