L. Da Vinčio kūriniai jau ne vieną amžių yra tikri galvosūkiai mokslininkams.
Kai vos daugiau nei prieš dešimtmetį aukcionas „Christie‘s“ už 11,400 svarų sterlingų pardavė XIX a. nežinomo vokiečių dailininko jaunos moters portretą, meno istorikui Martinui Kempui iš Oksfordo universiteto kilo abejonių dėl šio kūrinio autorystės ir laikmečio. Po ilgai trukusio tyrimo mokslininkas neseniai garsiai prabilo apie nenuginčijamus įrodymus, esą portretas – tai dingęs Leonardo Da Vinčio kūrinys.
M. Kempas ištyrė, jog šis portretas yra iš XV amžiaus knygos ir yra glaudžiai susijęs su L. Da Vinčio patronu, Milano kunigaikščiu Ludovicu Sforza. Praėjusiais metais meno istorikas nustatė, jog portrete pavaizduota mergina yra kunigaikščio nesantuokinė dukra Bianca, kuri mirė vos trylikos metų, tik praėjus keliems mėnesiems po jos vestuvių. Knygoje esantys simboliai leido nuspėti, jog portretas buvo jungtuvių dovana, o taip pat, jog jis priklausė„Sforziados“ daliai – knygos tomui aukštinusiam Sforzų giminę.
„Įtarimai, jog šis darbas yra klastotė, pastišas ar dingusio Leonardo darbo kopija yra visiškai atmesti“, – britų naujienų portalui „The Guardian“ kalbėjo M. Kempas.
Meno istorikas kartu su kitu specialistu, atlikinėjusiu mokslinius tyrimus su L. Da Vinčio šedevru „Mona Liza“, buvo nuvykę į Lenkijos nacionalinę biblioteką Varšuvoje atversti žymiąją Sforzų knygą ir pažiūrėti, ar trūkstamame puslapyje galėtų būti šis portretas. Iš tiesų, toje knygoje buvo aiškiai matyti, jog vieno puslapio trūksta. Knygos surišimo dygsniai sutampa su portrete esančiomis žymėmis, pergamentas taip pat. Taigi mergina portrete tikrai yra Bianca, tai 1496 metai, o šis portretas – vestuvinė dovana.
M. Kempo atradimas sukėlė karštus debatus. Vieni peikė mokslininko teoriją, kiti, pavyzdžiui, L. Da Vinčio kūrybos ekspertas Carlas Pedrettis, palaikė.
Labiausiai šioje istorijoje sukompromituotas ir atradimu nepatenkintas liko „Christie‘s“ aukcionas, kuris ne tik kad klaidingai manė, jog tai XIX amžiaus kūrinys, bet, anot M. Kempo, iš itališkų rėmų portretą perdėjo į vokiškus.
Diskusijos dėl 500 metų senumo mįslės dar neaprimusios. Apie M. Kempo atradimą dokumentikos kanalas „National Geographic“ kitais metais planuoja kurti filmą, o pats meno istorikas savo tyrimą publikuos knygoje.
