Baltarusijoje „Amnesty International“ aktyvistai protestuoja prieš mirties bausmės taikymo praktiką.
Baltarusijoje, vienintelėje Europos valstybėje, kurioje galioja ir yra taikoma mirties bausmė, 2011 metų birželį buvo įvykdytos dvi egzekucijos. Apie dviejų nuteistųjų už žiaurius nusikaltimus sušaudymą artimiesiems buvo pranešta tik po geros savaitės.
Olegas Griškovcovas ir Andrejus Byrdyko teismo nuosprendžiu buvo pripažinti kaltais dėl itin žiaurių nužudymų ir sušaudyti birželio 11–19 dienomis. Birželio 25 dieną į tardymo izoliatorių atvykus vieno iš nuteistųjų motinai buvo pranešta, kad jos sūnui jau įvykdytas nuosprendis. Tiksli egzekucijos data nebuvo skelbiama, o nuteistųjų artimiesiems raštu buvo pranešta, kad jie gali kreiptis į atitinkamas institucijas dėl mirties liudijimų išdavimo. Baltarusijoje yra įsigalėjusi praktika, kad mirties bausme nuteistųjų kūnai artimiesiems nėra atiduodami, o vietoje mirties priežasties dokumente paliekama tuščia vieta.
Spėjama, kad O. Griškovcovas ir A. Byrdyko buvo sušaudyti vienos egzekucijos metu, kadangi buvo bendrininkai ir kartu įvykdė jiems inkriminuojamą nusikaltimą. Jie buvo kaltinami 2009 metais bendrai suplanavę ir įvykdę itin žiaurų apiplėšimą ir nužudymus, taip pat pagrobę ir įkaitu laikę nepilnametį berniuką bei padegę butą, kuriame įvyko tragedija. Sulaikyti praėjus vos kelioms valandoms po nusikaltimo, abu 2010 metų gegužę buvo pripažinti kaltais. Teismo sprendimą nulėmė ir faktas, kad abu kaltinamieji buvo teisti už anksčiau įvykdytus prasižengimus.
2011 metų liepos mėnesį Jungtinių Tautų Organizacija (JTO) griežtai sukritikavo Baltarusijos sprendimą taikyti mirties bausmę bei apkaltino tarptautinių susitarimų nesilaikymu. Nuteistųjų gynyba kreipėsi į JTO prašydama įsikišti ir sutrukdyti bausmės vykdymą, nes teismas buvo šališkas ir neteisingas. Tačiau JTO kritika ir reikalavimai buvo pavėluoti, nes bausmė buvo įvykdyta slaptai dar vasaros pradžioje.
Mirties bausmė – Sovietų Sąjungos palikimas
Žmogaus teisių centro „Vesna“ aktyvistas Valentinas Stefanovičius teigia, kad mirties bausmė Baltarusijoje – tai Sovietų Sąjungos palikimas. „Jeigu prisimintume Sovietų Sąjungos istoriją, tai mirties bausmė joje užėmė reikšmingą vaidmenį. Po revoliucijos, 30-tais metais, Sovietų Sąjungoje mirties bausmė buvo taikoma itin plačiai ir už labai daug nusižengimų. Sušaudydavo ne tik už nužudymus, prievartą bei smurtą prieš kitą žmogų, bet ir už tai, kad žmonės būdavo paskelbiami valstybės priešais. Taip pat ekonominiai nusikaltimai buvo baudžiami mirtimi. Būtent siejant su šiais faktais galima paaiškinti, kodėl Baltarusijoje iki šiol yra išlikusi mirties bausmė“.
Andrejus Paluda, kampanijos „Žmogaus teisių gynėjai prieš mirties bausmę Baltarusijoje“ aktyvistas, teigia, kad mirties bausmės problema apima ne vien tik tai, jog valstybė žudo žmones, bet ir tai, kad iš to daroma valstybės paslaptis.
Andrejus Paluda, kampanijos „Žmogaus teisių gynėjai prieš mirties bausmę Baltarusijoje“ aktyvistas, teigia, kad mirties bausmės problema apima ne vien tik tai, jog valstybė žudo žmones, bet ir tai, kad iš to daroma valstybės paslaptis. Anksčiau specialiuose padaliniuose tarnavę pareigūnai pasakoja, kad mirtininkai yra akylai saugomi ir laikomi kamerose po du, kad nebandytų nusižudyti. Tačiau jiems žinoma, kad jeigu susirgs ir numirs prieš bausmės vykdymą, tai jų kūnai bus grąžinti artimiesiems. Būdavo atveju, kad žinodami tikslią bausmės vykdymo datą, nuteistieji padėdavo vienas kitam nusižudyti. Tai yra vienintelis būdas užsitikrinti, jog po mirties kūnai bus atiduoti artimiesiems ir tinkamai palaiduoti.
Tikėtina, kad Baltarusijoje greitu laiku bus įvykdytos dar dvi egzekucijos 2011 metų balandžio 11 dieną metro sprogdinimų įtariamiesiems. Abu teisiamieji pripažinti psichiškai sveikais, be to, jie patys prisipažino padarę nusikaltimą bei rengę kitus išpuolius šalyje. Baltarusijoje mirties bausmė taikoma už terorizmą, itin žiaurius nužudymus, bandymus nuversti teisėtą valdžią, pareigūno nužudymą tarnybos metu bei genocidą.
