Imkit mane ir išrinkit.
Rugsėjo 15 d. Lenkijos parlamentas susirinko į paskutinę savo kadencijos sesiją. Spalio 9 d. vyks nauji Seimo rinkimai, nulemsiantys, ar lenkai ir toliau Donaldui Tuskui patikės vadovauti vyriausybei.
Nepaisant partijų gausos, šiuose rinkimuose vėl dominuos dvi pagrindinės konkurentės: dabartinio premjero D. Tusko vadovaujama „Pilietinė platforma“ (lenk. – „Platforma Obywatelska“, PO) bei Jaroslawo Kaczynskio „Teisė ir teisingumas“ (lenk. – „Prawo i Sprawiedliwość“, PiS). Nuo savo egzistavimo pradžios šios dvi partijos pasikeisdamos laimi rinkimus ir formuoja koalicijas. Pastaruoju metu didesnei lenkų daliai labiau imponuoja D. Tusko ir dabartinio prezidento Bronislawo Komorowskio nuosaikiai liberali „Pilietinė platforma“. Net ir brolio, buvusio prezidento Lecho Kaczynskio tragiška žūtis ir su tuo susijusios emocinės simpatijos menkai teprisidėjo prie Jaroslawo Kaczynskio ir PiS populiarumo.
Vis dėlto prieš pat rinkimus PiS pavyko padidinti savo rėmėjų skaičių. Kaip rodo rugsėjo 15–18 dienomis bendrovės TNS/OBOP atlikta apklausa, už J. Kaczynskio vadovaujamą partiją ketina balsuoti 26 proc. apklaustųjų, o PO – 33 proc. Tiesa, apklausų rezultatai netrikdo J. Kaczynskio. „Tikiuosi, kad laimės „Teisė ir teisingumas“. Aš būsiu premjeras“, – Lenkijos dienraščiui „Rzeczpospolita“ teigė J. Kaczynskis. Anot jo, D. Tusko populiarumas nieko nereiškia: jis priminė 2005 m. rinkimus, prieš kuriuos atrodė, kad PO laimės, tačiau rinkimų rezultatai nuo apklausų skyrėsi net 24 proc.
Nekonservatyvi agitacija
PO save charakterizuoja kaip nuosaikią ir protingą centro partiją, kuriai svetimi kraštutinumai ir neracionalūs sprendimai. Tiek dabartinis prezidentas B. Komorowskis, tiek premjeras D. Tuskas yra nuosaikiai liberalių pažiūrų, palankiai vertinantys narystę ES bei akcentuojantys ekonominės plėtros ir inovacijų skatinimo prioritetus. Pagrindinis partijos elektoratas – jauni žmonės, studentai, išsilavinę profesionalai bei liberalios pasaulėžiūros rinkėjai.
Tuo tarpu J. Kaczynskio vadovaujama PiS Lenkijos politinėje sistemoje įsitvirtino kaip nacionalistinė, konservatyviai krikščioniška ir neretai radikali jėga. Vis dėlto šiemet rinkimų kampanijoje J. Kaczynskis griebėsi anaiptol ne konservatyvios taktikos: nusprendė vilioti rinkėjus spalvotais plakatais ir merginomis, kurios yra „jaunos, gražios ir seksualios“. Politiniai konkurentai kritikuoja J. Kaczynskio partijos bandymą vilioti rinkėjus jaunais veidais ir seksualiais kūnais. Vienam iš PO narių necenzūriniais žodžiais apibūdinus J. Kaczynskio seksualias bendrapartietes, kilo nemenkas skandalas Lenkijos spaudoje dėl nepagarbaus posakio PiS narių atžvilgiu. Vis dėlto net ir tokie politikų apsižodžiavimai nesudomino daugiau nei trečdalio rinkėjų. Pasak Lenkijos visuomenės instituto direktoriaus Jaceko Kucharczyko, dalis apklaustųjų vengia prisipažinti, kad neis balsuoti, todėl per apklausas meluoja.
Lietuviškų problemų korta
PiS priešrinkiminių pažadų sąrašas yra gana platus. Ketinama ne tik daugiau dėmesio skirti kovai su korupcija, neleisti ES per daug kištis į vidaus reikalus bei stiprinti santykius su JAV. Partija planuoja keisti šalies konstituciją ir mažinti parlamento narių skaičių, grąžinti mirties bausmę, įvesti nemokamą visuotinį mokslą bei sveikatos priežiūrą ir griežtai pasisako prieš eutanaziją, abortus, homoseksualių asmenų santuoką ir lengvų narkotikų legalizavimą. Beje, būtent PiS pastaruoju metu dažnai akcentuoja Lietuvos lenkų problemas. J. Kaczynskis žada imtis visų priemonių, kad apgintų lenkų interesus vadinamuosiuose „kresuose“ (kresai – teritorijos, gausiai apgyvendintos lenkų, bet priklausančios kitoms valstybėms). Tad Lietuvos nostalgiškas „Kaczynskių epochos“ ilgėjimasis vargu ar pasiteisintų, jei vyriausybę Lenkijoje formuotų J. Kaczynskis.
Lenkijos premjeras D. Tuskas taip pat bandė rodyti savo susirūpinimą Lietuvos lenkų problemomis ir net lankėsi Lietuvoje, tačiau dalis Lenkijos politikos apžvalgininkų teigia, kad tai buvo tik strateginis žingsnis norint užsidirbti kelis papildomus taškus prieš artėjančius rinkimus.
