Per daug žvaigždučių.
Tarp visų aukštųjų Lietuvos mokyklų Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija išsiskiria vienu svarbiu aspektu: jos absolventų įsidarbinimo rodiklis dar visai neseniai siekė 100 procentų. Tik pernai 12 akademiją baigusių kariūnų pirmą kartą nebuvo pakviesti dirbti į krašto apsaugos sistemą. Gal valstybės lėšomis rengiama per daug būsimų karininkų?
Lietuvos karo akademija (LKA) – mažiausiai absolventų per metus išleidžianti aukštoji mokykla. Šiemet ketverių metų bazinio karinio rengimo programą bei bakalauro laipsnį gavo 41 absolventas. Jiems buvo suteikti leitenanto laipsniai, karininkai įgijo motorizuotųjų pėstininkų būrio vado kvalifikaciją. Dar keturi absolventai mokėsi pagal bendrą Karo akademijos ir VGTU Aviacijos instituto karinių oro pajėgų specialistų rengimo programą, o du kariūnai baigė studijas JAV karinių jūrų ir oro pajėgų akademijose. Karo diplomatijos magistrais tapo šeši karininkai. Šiais metais Lietuvos karo akademija į valstybės finansuojamas vietas priėmė 63 pirmakursius, iš jų – šešios merginos.
„Ne visi dabartiniai pirmakursiai bus priimti į tarnybą kariuomenėje“, – žurnalui IQ teigė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Politikos direktorius Vaidotas Urbelis, rengęs ir galimų LKA pertvarkų scenarijus. V. Urbelio nuomone, konkurencija, žinant, kad jau ne visiems baigusiems LKA programą bus garantuota vieta Lietuvos kariuomenėje, turėtų labiau motyvuoti būsimus karininkus.
Kita vertus, tai sukuria dviprasmišką situaciją. Valstybė visiškai finansuoja kariūnų mokslus, aprūpina gyvenamąja vieta LKA kareivinėse, maistu, apranga, kariūnai privalomai draudžiami nuo nelaimingų atsitikimų tarnyboje. Jų sveikatos priežiūrą taip pat finansuoja valstybė. Atitinkamai, tikimasi, kad baigę mokslus jaunuoliai tarnaus šaliai. Įstojus į Karo akademiją su kiekvienu kariūnu pasirašoma dvišalė sutartis, pagal kurią kariūnas įsipareigoja tarnauti profesinėje karo tarnyboje, jeigu studijų baigimo dieną būtų į ją pakviestas. Todėl dalis po mokslų baigimo nepakviestųjų į karo tarnybą taps tik rezervo karininkais.
KAM karininkų poreikius planuoja penkerius metus į priekį ir kiekvienais metais tikslina. Pasak KAM atstovų, šiuo metu priimamų ir rengiamų LKA kariūnų skaičius yra optimalus. 2009 m. į LKA buvo priimti 58 kariūnai, o 2010 m. – tik 27. 1994 m. pirmąją karininkų laidą sudarė 111 absolventų.
Tačiau ar ilgai Lietuvos kariuomenei kasmet reikės po kelias dešimtis naujų karininkų? Jau dabar Lietuvos kariuomenėje pastebimos tam tikros disproporcijos tarp karininkų ir eilinių – karininkų ir seržantų proporciškai yra daugiau nei jų vadovaujamų eilinių karių. Todėl pernai patvirtintose Krašto apsaugos ministro gairėse 2011–2016 m. numatyta, kad karininkų turi būti 24 proc., puskarininkių ir seržantų – 38 proc., eilinių ir grandinių – 38 proc. Kad būtų pasiektos šios proporcijos, kasmet pamažu turėtų būti mažinamas karininkų, puskarininkių ir seržantų skaičius.
Vis dėlto, pasak V. Urbelio, karininkus rengti vis dar būtina: „Yra natūrali rotacija – karininkai kyla karjeros laiptais, dalis jų išeina į atsargą, todėl naujų karininkų Lietuvos kariuomenei reikės visuomet.“
Kasmet parengti po keliasdešimt būsimų karininkų bei keletą magistrų valstybei kainuoja gana brangiai. LKA asignavimai iš biudžeto 2010 m. sudarė 40,6 mln. litų. Nedidelėms šalims gali būti racionalu savo karininkus rengti ir specializuotose užsienio karo mokyklose. Šiuo metu JAV aukštosiose karo mokyklose pagal šios šalies valstybės stipendijas studijuoja devyni Lietuvos kariūnai. Nuo 2004 m. įvairias JAV karo mokyklas baigė 20 Lietuvos kariūnų. Jie laimėjo JAV vyriausybės stipendijas. Ar ne pigiau būtų karininkus rengti užsienio karo akademijose, valstybei apmokant jų studijas? V. Urbelis mano, kad mokslai užsienyje turi ne tik privalumų, bet ir trūkumų: „Kiekviena valstybė būsimus karininkus rengia pirmiausia savo kariuomenei. Tai reiškia, kad kariūnai turi perimti tos valstybės karinę doktriną, jos karinę kultūrą. Be to, jei mes rengtume po keletą karininkų skirtingų šalių karo akademijose, vėliau gali kilti suderinamumo problemų.“
Kad LKA išliks kaip pagrindinė Lietuvos karininkų rengimo aukštoji mokykla, KAM atstovai neabejoja, tad svarstomi nebent jos veiklos efektyvumo didinimo variantai. Vienas jų – LKA rengti ne tik būsimus karininkus, bet ir kitus valstybei reikalingus statutinius pareigūnus, pavyzdžiui, pasieniečius. Tačiau ir toliau vadovaujamasi klasikine išmintimi, kad kas nemaitina savo kariuomenės, maitina svetimą.
