Neramu.
Įprastų, recesiją verčiančių įsibėgėti veiksnių nėra, bet nėra ir stabdžių.
Po žemės drebėjimo, kuris rugpjūčio 23-iąją suvirpino rytinę JAV pakrantę, Vašingtono ir Niujorko gatvėse biurų darbuotojai stoviniavo ne vieną valandą (nuotrauka viršuje) nervingai laukdami papildomų smūgių. Nūnai panašiai stebimas ūkis. 2007–2009 m. JAV ūkį supurtęs žemės drebėjimas tebekelia virpesius. Gali būti, kad naujausias bus stipriausias. Baiminantis, kad JAV grįžta recesijon, o Europos skolų krizė nutemps žemyn jos bankus, JAV ir visame pasaulyje nuo liepos pabaigos staigiai nusmuko vertybinių popierių rinkos.
Neabejotinai, JAV ūkis silpnas. Pagal metines vertes pirmąjį ketvirtį jis augo tik 0,4 proc., o antrąjį – 1,3 proc. Peržiūrėjus ateityje abu skaičiai gali pasidaryti neigiami: ūkis jau būtų smukęs antrą kartą.
Labiausiai šį silpnumą lėmė po Libijos sukilimo gerokai pakilusios naftos kainos ir Japoniją nusiaubęs žemės drebėjimas bei cunamis, suardęs tiekimo grandines. Abiem sukrėtimams nuslopus, ekonominė veikla atsigavo. Čikagos federalinio rezervų banko sudarytas ekonominių ataskaitų indeksas rodo, kad liepą ūkis augo (žr. 1 grafiką), nors nuo to meto galėjo vėl nusilpti.
Ekonomistai jau seniai galvoja, kad tokio pobūdžio silpnas augimas yra it orlaivio „smukos greitis“, kai greičiui dar labiau sumažėjus rizikuojama nukristi. Jeremy Nalewaikas iš Federalinio rezervo savo moksliniame darbe nustatė, kad nuo 1978 m., ūkiui per tam tikrą ketvirtį paaugus mažiau kaip 1 proc., 50–66 proc. atvejų netrukus prasidėdavo recesija. (Rezultatai priklauso nuo to, ar augimas matuojamas pagal BVP, ar jo alternatyvą – bendras vidaus pajamas.)
Tai padeda mažiau, nei atrodo. Lėtai skrendantys orlaiviai kartais išties sudūžta, bet dažniau nusileidžia. Į recesiją grimztantys lėtai augantys ūkiai į ją paprastai įstumiami, kai koks nors sukrėtimas iš anksto sutrikdo pusiausvyrą, dėl ko ūkis ir griūva.
Dabar JAV tokių pusiausvyros sutrikimų rasti sunku. Būstas, automobiliai ir prekių atsargos – tai trys nepastoviausi BVP komponentai, paprastai paspartinantys recesiją sukeliantį susitraukimą. Nė vienas neatrodo pasiekęs ribą. Kaip tik priešingai: namų statyba niekuomet nepakilo nuo dugno ir dabar sudaro tik 2,4 proc. BVP – tai mažiau nei istorinis vidurkis (žr. 2 grafiką). Pasak Mike’o Gormano, statytojo iš Virdžinijos šiaurės, jo verslas per pastaruosius trejus metus susmuko. „Iš 40 darbuotojų liko vienas, dirbantis ne visą dieną. Šen bei ten statome vieną ar du namus. Čia buvo tikrai labai ramu.“ Automobilių gamyba atsigavo, bet pasiektas lygis gerokai atsilieka nuo įprastos BVP dalies. Prekių atsargų santykis su prekybos apimtimis, kuris per recesiją buvo smarkiai padidėjęs, dabar grįžo į normalią vertę.
Sukrėtimas, kuris ūkį išveda iš pusiausvyros, dažnai kyla iš finansų rinkų. Nors akcijų kainos nusmuko, kreditą gauti gana lengva. Bendrovių obligacijų pirkimo ir pardavimo kainų skirtumai normalūs, trumpalaikės palūkanų normos, atsižvelgus į infliaciją, giliai neigiamoje zonoje, o naujausias Federalinio rezervo tyrimas nustatė, kad bankai labiau nori skolinti, o tai „visiškai priešinga nei skolinimo sąlygos artėjant recesijai“, – pastebi Kevinas Loganas iš HSBC.
Nors akivaizdžių pusiausvyros sutrikimų arba finansinės įtampos nebuvimas Jungtinėse Valstijose nepanaikina recesijos rizikos, jis liudija ilgo, gilaus nuosmukio nenaudai. Išties daugumai žmonių nedidelę recesiją gali būti sunku atskirti nuo menko augimo.
Recesijos rodiklis, kurį konsultacijų bendrovė „Macroeconomic Advisers“ sudarė imdama (be kitų aspektų) akcijų kainas, realias trumpalaikes palūkanų normas, kredito vertės skirtumus, naftos kainas ir pelningumo kreivę (skirtumą tarp trumpalaikių ir ilgalaikių normų), rodo, kad per 12 ateinančių mėnesių recesijos tikimybė menka – net atmetus pelningumo kreivę, kurios tendencijas iškraipė Federalinio rezervo politika.
Bet šios bendrovės vadovas Joelis Prakkenas ne itin pasitiki tokia prognoze. Istoriniai duomenys, pagal kuriuos recesijos būdavo prognozuojamos anksčiau, ne tokie naudingi, jeigu naujo sukrėtimo neįmanoma kompensuoti fiskaline ir pinigų politika. Pamokoma istorija – Japonijos sugrįžimas į recesiją 1998 m. Mėgindama sustabdyti augančią skolą, 1997 m. balandį vyriausybė padidino vartojimo mokestį. Tuomet šio fiskalinio apribojimo veikimą apsunkino du reikšmingi sukrėtimai: Azijos finansų krizė, kuri smogė eksportui, ir kelių stambių finansų institucijų žlugimas. Palūkanų normos jau siekė 0,5 proc., tad pinigų politika smūgio sušvelninti negalėjo.
Taigi, ar pavyks išvengti recesijos, labai priklausys nuo sėkmės ir politikos strategų išminties. Federalinis rezervas pinigų politikos griežtinti nesiruošia; rinkos kaip tik dairosi į pirmininką Beną Bernanke ženklų, kad rezervas politiką gali sušvelninti pirkdamas daugiau obligacijų arba keisdamas turimų obligacijų kombinaciją, nors jos greičiausiai nusivils. Tačiau pasibaigus kelių fiskalinių priemonių veikimui, kai nuo sausio BVP sumažės apie 2 proc., fiskalinė politika turbūt griežtės. Specialų Kongreso komitetą, kuris nūnai svarsto, kaip 1,5 trln. JAV dolerių sumažinti deficitą, prezidentas Barackas Obama kito mėnesio kalboje planuoja pakviesti, kad kartu artimiausiam metui jie parūpintų fiskalinių skatinamųjų priemonių. Respublikonai palankumo nerodo. Jų lyderis Atstovų rūmuose Ericas Cantoras neseniai perspėjo nesiimti „diskusijų apie naujas skatinamąsias išlaidas naudojant pinigus, kurių paprasčiausiai neturime“.
Balansavimas ties pavojinga riba prieš rugpjūčio 2-ąją padidinat skolos lubas, JAV kredito reitingo sumažinimas ir fiskalinė sumaištis Europoje – tokie įvykiai gali sužlugdyti pasitikėjimą, o tai savaime pablogins situaciją. Kitas statytojas iš Virdžinijos Steve’as Alloy prisimena, kaip kalbos apie JAV bankrotą atbaidė daug jo klientų. O kai bankroto buvo išvengta, kitą dieną penki skubiai nusipirko namus. Tokios istorijos gali padėti susitelkti Kongreso protams ir duoti racionalesnį fiskalinį rezultatą.
Pasak E. Cantoro, jo rinkiminėje apygardoje Virdžinijoje rinkėjai skundėsi, kad rizikingi politiniai žaidimai beveik paskatino ūkio nelaimes. Taip nutiko, nes jie gyvena prie žemės drebėjimo epicentro. Išgyvenę purtantis Žemei, jie neturi jokio noro to paties patirti ekonomikoje.
