Gresia kietas nusileidimas.
Didžiausia Baltijos šalyse aviacijos kompanija pateko į milžinišką oro duobę. Galėjo atsitikti ir taip, kad kol šis IQ žurnalo numeris iš spaustuvės pateko į skaitytojų rankas, „airBaltic“ laisvo kritimo pagreičiu nėrė į bankroto jūrą. Skaitytojams pateikiame dviejų pastarųjų mėnesių įvykių apžvalgą ir galimus scenarijus, kuriuos parengėme pagal Latvijos savaitraščio IR korespondenčių Sanitos Jembergos ir Intos Lasės žurnalistinius tyrimus.
Prieš pat pirmalaikius rinkimus į Latvijos Saeimą, kurie vyko rugsėjo viduryje, kaimyninės šalies premjeras Valdis Dombrovskis pademonstravo netikėtai kietą poziciją – valstybė neleido pusvelčiui privatizuoti „airBaltic“ kompanijos ir ją ketina gelbėti. Tačiau iškėlė griežtą sąlygą – aviakompanijos prezidentas ir mažumos akcininkų atstovas Bertoltas Flickas turi trauktis.
Slaptas susitikimas Kijeve
Vieną rugpjūčio pirmadienio vakarą Ukrainos sostinės oro uoste susitiko trys verslininkai – nuo Latvijos teisėsaugos į Vokietiją pabėgęs „airBaltic“ prezidentas ir bendrasavininkis B. Flickas, buvęs Latvijos premjeras, politikas ir verslininkas Andris Škėlė bei jo dešinioji ranka, finansininkas Harijas Krongornas. Susitikimas vyko valdybos posėdžio išvakarėse, kuriame turėjo būti svarstoma, ar investuoti pinigus į ant bankroto ribos esančios „airBaltic“ įstatinį kapitalą.
Apie ką jie kalbėjo? Galima tik spėlioti. Pastarųjų savaičių įvykiai, susiję su „airBaltic“, leidžia manyti, kad, prisidengiant prasta įmonės finansine padėtimi, buvo kurpiamas planas išstumti valstybę iš skrydžių bendrovės ir perduoti jos kontrolę į privataus akcininko rankas.
Šiam akcininkui bent jau formaliai atstovauja B. Flickas ir Bahamose registruotas investicijų fondas, už kurio šmėžuoja Rusijos milijonieriaus, stipriai „airBaltic“ bendrovę kreditavusio banko „Latvijas krajbanka“ (taip pat ir „Snoro“ banko Lietuvoje) savininko Vladimiro Antonovo figūra. Apie įvykius informuoti šaltiniai kaip labiausiai tikėtinus įvardija du lygiagrečiai vykstančius procesus: mėginimą perimti kompanijos kontrolę ir tuo pat metu rasti tolesnį pirkėją.
Štai čia antrą kartą susiduriame su A. Škėlės vardu. Mums pagaliau pavyko rasti žmogų, kuris sutiko viešai papasakoti apie „airBaltic“ galimo pardavimo derybas.
Uždangą neseniai kiek praskleidė Ventspilio meras Aivaras Lembergas, viešai pareiškęs, kad premjeras V. Dombrovskis kalbėjęs su „kažkokiais ukrainiečių oligarchais apie „airBaltic“ akcijų pardavimą“. Tačiau yra dalykų, kuriuos A. Lembergas nutylėjo.
Vasaros pradžioje V. Dombrovskis iš tiesų susitiko su Ukrainos „Privatbank“ akcininkais Igoriu Kolomolskiu ir Genadijumi Bogoliubovu, kuriuos kaip ukrainiečių investuotojus, besidominčius investicijomis Latvijoje, pas premjerą atvedė verslininkas, buvęs prezidento V. Zatlero patarėjas Vasilijus Melnikas. Pokalbyje abu ponai užsiminę, kad juos domina ir aviacija – jie turintys Ukrainos aviakompanijos „Aeroswift“ ir kitų kompanijų akcijų ir „vedantys derybas dėl „airBaltic“. V. Dombrovskiui pasiteiravus, su kuo gi jie bendrauja, atsakymas buvo: „Su A. Škėle.“ Šio pokalbio turinį žurnalistams atpasakojo tuometis V. Dombrovskio patarėjas ekonomikos klausimais Gintas Freimanis.
Šį „airBaltic“ perėmimo planą sugriovė netikėtas V. Dombrovskio vyriausybės sprendimas ne atiduoti skrydžių bendrovės kontrolinį paketą „Flickui ir Co“, bet vis dėlto gelbėti „airBaltic“ nuo bankroto, jei tik bus įvykdyti konkretūs ir privačių akcininkų atžvilgiu labai griežti reikalavimai, leisiantys valstybei kontroliuoti bendrovę.
Situacija po rinkimų
Taigi, rugpjūčio mėnesį kurptas planas Vyriausybę įstumti į kampą reikalaujant akcininkus investuoti į „airBaltic“ skoloms padengti ir taip gerokai sumažinti Latvijos valstybės (tikėta, kad vyriausybė nenusiteikusi tam skirti skurdaus biudžeto lėšas) dalį aviakompanijoje, neišdegė.
Galimas dalykas, kad šį planą buvo sumanyta įgyvendinti po rinkimų. Tačiau panašu, kad premjero poste išliks nuolaidžiauti nelinkęs V. Dombrovskis. Pirmalaikiuose Latvijos Saeimos rinkimuose daugiausia mandatų pirmą kartą gavo prorusišku vadinamas „Santarvės centras“. Tačiau rinkimų laimėtojai greičiausiai liks opozicijoje, nes buvusio prezidento V. Zatlero įkurta nauja partija ir dabartinio premjero V. Dombrovskio vadovaujama „Vienybė“ sudarys koaliciją su nacionalistais. Tokiu atveju realiausiu kandidatu į vyriausybės vadovo postą išliks dabartinis Latvijos premjeras (plačiau apie rinkimus Latvijoje skaitykite „Politikos“ skiltyje „Pralaimėję nugalėtojai“).
Iš karto suskaičiavus rinkimų balsus prasidėjo ne mažiau intriguojanti „airBaltic“ trilerio antroji dalis. Generalinė prokuratūra gavo prašymą iškelti B. Flickui baudžiamąją bylą, tuo tarpu tikrųjų „airBaltic“ savininkų slapstymasis apsunkina vyriausybės pastangas gelbėti kompaniją.
Rugsėjo 20 d. vyriausybė dar negalėjo padėti taško B. Flicko erai nacionalinėje skrydžių bendrovėje „airBaltic“ – mažumos akcininkas neatskleidžia, kas yra tikrieji naudos gavėjai, ir raštiškai nepatvirtina pasirengimo į „airBaltic“ bendrovės pagrindinį kapitalą investuoti mažiausiai 225 mln. litų.
Ketinimų protokolas dar nebuvo pasirašytas, nors rinkimų išvakarėse jam žodžiu pritarė tiek bendrovė „Baltijas aviacijas sistemas“ (BAS), priklausanti B. Flickui ir jo slaptiems verslo partneriams iš Bahamų, tiek kreditoriai iš Rusijos milijardierių valdomo banko „Latvijas Krajbanka“. Šiame ketinimų protokole yra 10 punktų, užtikrinančių, kad „airBaltic“ valdyme valstybė gautų lemiamą vaidmenį.
Prisidengiant prasta įmonės finansine padėtimi buvo kurpiamas planas išstumti valstybę iš skrydžių bendrovės ir perduoti jos kontrolę į privataus akcininko rankas.
Vyriausybės ir mažumos akcininkų protokole numatyta, kad B. Flicko aštuonkojį – su BAS susijusių antrinių firmų tinklą, nustekenusį „airBaltic“ – reikia priglausti po skrydžių bendrovės sparnu. Numatyti du teisiniai sprendimai: bendrovei BAS 100 proc. priklausančias antrines kompanijas ketinama įtraukti į „airBaltic“ balansą, o tų įmonių, kuriose BAS valdo mažiau nei 100 proc., BAS akcijas „airBaltic“ perimtų be jokio mokesčio.
Šalys sutaria, kad kuo greičiau reikia atšaukti dabartinę „airBaltic“ valdybą, kurioje šiuo metu dirba tik B. Flickas, o jos vietą turi užimti įmonės tarybos patvirtinta nauja valdyba, sudaryta iš 3 žmonių.
Sutartyje numatyta, jog iš įmonės akcininkų sutarties bus išbraukti punktai, diskriminuojantys valstybę kaip daugumos akcininkę, arba ši sutartis iš viso bus naikinama kaip valstybei nenaudinga. Nuspręsta, kad vyriausybė turi gauti audituotą „airBaltic“ veiklos ataskaitą už 2009 m. bei už šių metų aštuonis mėnesius.
Negana to, BAS atstovai įsipareigojo pateikti juridiškai patvirtintą informaciją apie tikruosius įmonės šeimininkus ir naudos gavėjus – kaip žinoma, pusė BAS akcijų formaliai priklauso B. Flickui, o kita pusė – Bahamose registruotam fondui „Taurus Asset Menagemment Fund Ltd“ („Taurus“). Šalys sutarė, kad vyriausybė prieš pasirašydama ketinimų protokolą turi gauti raštiškas garantijas, jog abu akcininkai pasirengę investuoti maždaug 450 milijonų litų šią sumą padengiant proporcingai pagal turimų akcijų skaičių. Dalį šių pinigų numatyta skirti pagrindiniam kapitalui didinti, kita dalis yra paskola trumpalaikiams įsipareigojimams įvykdyti.
Rugsėjo 16 d. vykusiose vyriausybės, firmos „Prudentia“ bei „Latvijas Krajbanka“ ir BAS atstovų derybose visi tam pritarė. Dar rugsėjo 19 d., vyriausybės posėdžio išvakarėse, jokių prieštaravimų nebuvo gauta. „Jie (BAS ir bankas – red.) sutiko su visomis anaiptol ne palankiomis sau sąlygomis“, – teigė vienas derybose dalyvavusių asmenų pabrėždamas, kad būtent todėl vyriausybei buvo būtinos raštiškos garantijos apie mažumos akcininkų galimybes investuoti pinigus ir juridiškai patvirtinta informacija apie BAS bendrasavininkio „Taurus“ tikruosius naudos gavėjus.
Po įvykusių rinkimų ilgametis „airBaltic“ prezidentas neteko ir politinio užnugario. Šis faktas Rusijos „biznio“ praktikoje yra labai svarbus.
Tačiau priešingai nei žadėta, vyriausybė jokio raštiško patvirtinimo negavo. Kaip pabrėžia premjeras V. Dombrovskis, neturėdama garantijų vyriausybė negali pasirašyti ketinimų protokolo. Be to, prieš pasirašydama ketinimų protokolą vyriausybė ketina įvertinti išaiškėjusio investuotojo „reputaciją“. Gali būti, kad būtent „reputacija“ yra ta priežastis, kodėl raštiškos garantijos vyriausybei vis dar nebuvo įteiktos. Viešai skelbta, kad „Taurus“ yra tiesiogiai susijęs su „Latvijas Krajbanka“ savininku, Rusijos milijardieriumi V. Antonovu, kuris rinkimų išvakarėse lankėsi Rygoje. Tačiau, kaip nurodoma premjero biure, nei vyriausybės vadovas, nei jo atstovai su Rusijos milijardieriumi nebuvo susitikę.
Apžvelgiant intensyvias, visą priešrinkiminę savaitę vykusias derybas pažymima, kad paskutinėmis dienomis BAS kreditoriaus „Latvijas Krajbanka“ tonas nuo santūriai neigiamo pasikeitė į nuolaidesnį.
To priežastis – dideli įsipareigojimai, kuriuos prisiėmė bankas – Rusijos milijardierius nenori prarasti jau investuotų maždaug nuo 90 iki 100 milijonų eurų. „Latvijas Krajbanka“ valdybos pirmininkas Ivaras Priedytis, paklaustas apie pozicijos pasikeitimą, diplomatiškai nurodė, kad bankui buvo svarbu atkreipti dėmesį, jog „negalima ir nereikia brėžti lygybės ženklo tarp „Latvijos Krajbanka“ ir B. Flicko.“ O ir sumos, investuotos į „airBaltic“, „yra rimtos“ ir, nors garantijos ir depozitai parengti, „nuostoliai būtų skausmingi“.
Gali būti, jog esminė aplinkybė, nulėmusi netikėtą BAS ir „Latvijas Krajbanka“ pritarimą vyriausybės reikalavimams, yra kompanijos savininkų įtūžis, kad B. Flickas nesugeba subalansuoti „airBaltic“ ir su ja susijusių firmų balansų taip, kad tikrieji naudos gavėjai netaptų pralaimėtojais. Būtent todėl galbūt nuspręsta paaukoti B. Flicką. Be to, po įvykusių rinkimų ilgametis „airBaltic“ prezidentas neteko ir politinio užnugario. Šis faktas Rusijos „biznio“ praktikoje yra labai svarbus.
Tai – karas
Rugsėjo 20 d. atrodė, kad vyriausybė pagaliau įspraudė į kampą B. Flicką ir perima iniciatyvą gelbėdama „airBaltic“. Jau kitą dieną nuo teisėtvarkos užsienyje besislapstantis „airBaltic“ prezidentas kirto atsakomąjį smūgį – jo atstovai įteikė teismui prašymą kompanijai suteikti teisinę apsaugą.
Nors tokį sprendimą „airBaltic“ aiškino siekiu užtikrinti kompanijos veiklą, tikrieji tikslai galėjo būti kiek kitokie. Jei bendrovei būtų suteikta teisinė apsauga, Latvijos valstybė, kaip vienas iš įmonės akcininkų, negalėtų blokuoti bendrovės sprendimų ir, svarbiausia, „airBaltic“ vadovybė nesikeistų.
Rygos rajono teismas vienam mėnesiui atidėjo „airBaltic“ prašymą dėl teisinės apsaugos suteikimo. Teismas sprendimą grindė tuo, kad aviakompanija nepateikė visų būtinų dokumentų.
Žurnalo IQ kalbinti „airBaltic“ reikalais besidomintys Latvijos žurnalistai pastarąjį B. Flicko manevrą apibūdino dviem žodžiais: „Tai – karas.“
