Abejojama, ar dėl krizės pavyks pasiekti Europos Komisijos iškeltą tikslą – iki 2020 metų 50 proc. europiečių turėtų naudotis šviesolaidiniu internetu.
Šią savaitę Prancūzijos žiniasklaida atkreipia dėmesį į prastus šalies reitingus pagal šviesolaidinio interneto skvarbą, ir akcentuoja Lietuvos pasiekimus šioje srityje. Aptardama vidaus reikalus, šalies spauda vis dar analizuoja savaitgalį valdančiosios dešinės patirtą pralaimėjimą Senate. Tačiau politinės diskusijos neužgožia itin skaudžios Prancūziją slegiančios socialinės problemos – vaikų savižudybių – temos.
Vakarų Europa nepaveja šviesolaidinio interneto lyderės – Lietuvos
Šviesolaidinis internetas, leidžiantis perduoti aukštos spartos ir kokybės duomenis, skirtingu greičiu skinasi kelią Europoje, rašo „Le Figaro“.
Nors Prancūzijoje daugėja namų ūkių, kurie linkę išbandyti šią kur kas už įprastą internetinį ryšį greitesnę technologiją, Europos reitinge pirmoji vieta priklauso Lietuvai, skelbia dienraštis. Net 26,6 proc. lietuvių namų ūkių naudojasi šviesolaidiniu internetu. Po Lietuvos rikiuojasi Norvegija, Švedija, Rusija ir nemažai kitų Rytų Europos šalių, kuriose naująją internetinio ryšio technologiją pasitelkia daugiau nei 6 proc. namų ūkių.
26,6 proc. lietuvių namų ūkių naudojasi šviesolaidiniu internetu.
Prancūzijoje šis indeksas tesiekia 3 proc. ir tarp Senojo žemyno šalių ji užima 17 vietą. Tačiau kitos Vakarų Europos valstybės išvis neturi kuo girtis. Mat Didžioji Britanija, Vokietija ar Ispanija net nėra įtrauktos į reitingą dėl pernelyg mažo šviesolaidinio interneto vartotojų skaičiaus.
Vis dėlto Europą (kartu su Rusija) beveik keturiskart lenkia Azijos šalys, kuriose skaičiuojama iki 46 milijonų spartesnio interneto ryšio abonentų. Europos Komisija iškėlė tikslą, kad iki 2020 metų 50 proc. europiečių naudotųsi šviesolaidinio interneto paslaugomis. Tačiau, kaip pastebi „Le Figaro“, įgyvendinti tokius ambicingus planus prireiktų 300 milijardų eurų, o turint omeny sudėtingą Europos finansinę situaciją, gyventojams gali tekti palaukti greitesnio interneto.
Valdančioji dešinė rengiasi prezidentiniam mūšiui
Po istorinės kairiųjų politinių jėgų pergalės aukštuosiuose Prancūzijos parlamento rūmuose šalies premjeras François Fillonas kaip įmanydamas stengiasi įkvėpti „savo būrius“, rašo prancūzų žiniasklaida.
N. Sarkozy kol kas oficialiai nepaskelbė, ar sieks kitąmet būti perrinktas į Prancūzijos prezidento postą.
Pasak „Le Monde“, valdančioji dešinė prarado savo auksinės vertės „AAA“ politinį reitingą, tai yra daugumą Senate. Šios stovyklos atstovai vis dėlto nenori sureikšminti rinkimų į aukštuosius parlamento rūmus pralaimėjimo. Mat balsavo ne šalies gyventojai, o jau išrinkti Prancūzijos atstovai tiek nacionaliniu, tiek savivaldybių lygiu.
Tačiau net ir labiausiai šaltakraujiškumu pasižymintį valdančiosios dešinės atstovą turėjo nustebinti politinį žemėlapį užliejusios „rožinės bangos“ jėga, pastebi „Le Monde“.
„Mūšis prasidėjo. Aš dėsiu visas pastangas, kad prezidentas būtų perrinktas“, – ryžtingai skelbė Prancūzijos vyriausybės vadovas savo kolegoms – valdančiosios dešinės atstovams žemuosiuose parlamento rūmuose.
Pasak F. Fillono, jeigu pradedama dvejoti, laukia pralaimėjimas. O dvejonių buvo galima tikėtis net iš pačių ištikimiausių „vykdomosios valdžios tandemo“ bičiulių, nes tiek prezidento Nicolas Sarkozy, tiek ministro pirmininko reitingai nesiliauja kritę, rašo „Le Figaro“.
Dienraščio teigimu, tikru karo vadu virtusio premjero tikslas – trūks plyš užčiaupti visus tuos, kurie drįstų abejoti N. Sarkozy kandidatūros į prezidento postą 2012 metais teisėtumu ar jo sugebėjimu iškovoti pergalę, rašo „Libération“.
Kritikos dabartinio šalies vadovo atžvilgiu, „Le Figaro“ teigimu, stovyklos viduje pasigirsta ir dėl to, kad šis neskuba oficialiai pasiskelbti kandidatu prezidento rinkimuose. Kai kurie baiminasi, jog tokia strategija kovos lauką užleis kairiųjų stovyklai. Tačiau kitų tvirtinimu, dabartiniam Prancūzijos vadovui visų pirma reikia atlikti savo, kaip prezidento, darbą, rašo „Le Figaro“.
Paties N. Sarkozy įsitikinimu, rinkiminei kampanijai dar neatėjo tinkamas metas. Jo prioritetas – susitvarkyti su krize. „Libération“ cituoja prezidento žodžius, jog būtent sunkmetis ir diktuos rinkiminės kampanijos į šalies vadovo postą ritmą. O kol kas N. Sarkozy su savo kariauna yra pasirengęs išdidžiai iškėlęs galvą pirmąkart nuo 1958 metų daugumos poziciją Senate užleisti politinės kairės stovyklai.
Prancūzija susirūpino vaikų savižudybių protrūkiu
Ne, prancūzų žiniasklaida nesusidomėjo Lietuvą sukrėtusia devynmečio savižudybe. „Libération“ aprašė ne mažiau skaudžią istoriją, kai prieš dešimt dienų Prancūzijoje savo noru iš gyvenimo pasitraukė dvylikos metų berniukas, užsidusinęs plastikiniu maišeliu. Prokuroro teigimu, jis buvo geras mokinys, problemų nekėlęs vaikas.
Prancūzijoje vaikai, kurių materialinė gerovė atitinka aukštesnius standartus nei anksčiau, apie mirtį mąsto dažniau.
Šių metų sausio mėnesį devynmetė mergaitė iššoko iš penkto aukšto, prieš tai palikusi raštelį apie savo kančias, kurių jai neleido išvengti diabetas. Tą patį mėnesį vienuolikmetis buvo rastas pasikoręs savo kambaryje, o keturiolikmetis sunkiai susižeidė po to, kai iššoko pro mokyklos langą.
Tokia kraupių atsitikimų banga sulaukė viešų diskusijų jaunuolių savižudybių klausimu, skelbia „Libération“. Pasak psichiatro Boriso Cyrulniko, kuris šią savaitę atsakingoms valdžios institucijoms parengė raportą apie vaikų savižudybes, esama nesunkiai pastebimų rizikos faktorių, išduodančių apie juodžiausių minčių kamuojamą jaunuolių dvasią. Taigi būtina kalbėti apie prevencijos būdus, rašo dienraštis.
Prancūzijoje kasmet savo noru iš gyvenimo pasitraukia 30-100 vaikų iki 15 metų. B. Cyrulniko teigimu, tokia statistika neatitinka realybės, nes tabu šydu gaubiama jaunuolių savižudybių problema nemažai tokio pobūdžio „incidentų“ leidžia interpretuoti kaip nelaimingus atsitikimus.
Eksperto įsitikinimu, šiandien vaikai, kurių materialinė gerovė atitinka aukštesnius standartus nei anksčiau, apie mirtį mąsto dažniau. Amžius, kai ryžtamasi pirmam savižudybės bandymui, vis mažėja. Tarp jaunuolių nuo 16 iki 25 metų savižudybė yra antra mirtingumo priežastis, rašo „Libération“.
B. Cyrulniko įsitikinimu, vaikų savižudybė turėtų būti traktuojama kaip impulsas, o ne noras mirtis. Kitaip tariant, kuo jaunesnis amžius, tuo mažiau mąstoma apie drastiško žingsnio pasekmes.
„Aš norėčiau nusižudyti, bet bijau, kad vėliau galiu to pasigailėti“, – raporte cituojamas vienas vaikas. „Aš norėjau, kad mano gyvenimas pasikeistų, aš nenorėjau, kad jis pasibaigtų“, – „Libération“ pateikia kito vaiko, bandžiusio nutraukti savo gyvenimą, citatą iš raporto.
Savižudiškus ketinimus lemia ir vaiko aplinka: gyvenimas be tėvų, fizinis smurtas, seksualinė prievarta, kraujomaiša.
Psichotropiniai vaistai tinka suaugusiesiems ir paaugliams, tačiau jais negalima pasikliauti, kai kalbama apie vaikus. Be to, pastariesiems atimti norą gyventi gali tokie nereikšmingi įvykiai kaip blogas pažymys, įžeidinėjimai, ginčas su tėvais. Savižudiškus ketinimus lemia ir vaiko aplinka: gyvenimas be tėvų, fizinis smurtas, seksualinė prievarta, kraujomaiša.
O tarp vaikų elgesio požymių, kurie turėtų kelti susirūpinimą, B. Cyrulnikas mini šiuos: geras mokinys pradeda gauti prastus pažymius, draugų supamas vaikas yra linkęs vis daugiau laiko leisti vienas, iš jo veido dingsta šypsena ir pan. Eksperto teigimu, nuo savižudybės ketinimų vaiką gali išgelbėti kad ir vienintelis tvirtas ryšys su tėvu, draugu ar kuriuo kitu jį suprantančiu suaugusiuoju.
