Įtariantis, jog buvo kalinamas Lietuvoje, palestinietis Abu Zubaydahas šiuo metu yra laikomas liūdnai pagarsėjusiame Gvantanamo kalėjime.
Galimai Lietuvoje kalinto palestiniečio Abu Zubaydaho skundas prieš Lietuvą jau prigulė į Strasbūro teismo stalčius. Tačiau, ar bus iškelta dar viena byla prieš Lietuvą dėl žmogaus teisių pažeidimų, vis dar valstybės rankose.
Žmogaus teisių aktyvistai užsienyje ragina Lietuvą atnaujinti nusikalstamų veikų tyrimą dėl dalyvavimo JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) slaptųjų kalėjimų programoje. Anot jų, Lietuvos valdžios institucijos neturėtų slėptis po „valstybės paslapčių“ skraiste ir kruopščiai ištirti įtarimus dėl valstybės teritorijoje galimai vykdytų kalinimų ir kankinimų.
Nevyriausybininkai pateikė naujų faktų ir valstybines institucijas ragina juos nedelsiant patikrinti. Pagrindinis įrodymas – skrydis, kuriuo į Lietuvą galėjo būti atgabentas anksčiau vienu iš „al-Qaeda“ lyderių klaidingai laikytas palestinietis A. Zubaydahas.
A. Zubaydahas buvo suimtas 2002 metais Pakistane. Jo teisininkų teigimu, vėliau jis buvo laikomas slaptuose centruose Tailande, Lenkijoje, Maroke ir Lietuvoje, o dabar yra liūdnai pagarsėjusiame Gvantanamo kalėjime. Kaltinimai palestiniečiui ikio šiol nepareikšti.
Skrydžio data sutampa su palestiniečio išvežimu
Organizacijos „Reprieve“ duomenimis, su CŽV siejamas lėktuvas (registracijos numeris N724CL) Lietuvoje leidosi 2005 m. vasarį. Skrydį užsakė JAV įmonė „Computer Sciences Coorporation“, kuri su JAV bendradarbiavo kalinių pervežimo programose.
Lėktuvas Vilniaus oro uoste nutūpė atskridęs per Jordaniją iš Maroko – skrydžio data, anot slaptųjų kalėjimų programos tyrėjo Croftono Blacko, sutampa su palestiniečio išvežimu iš Maroko laikotarpiu. Organizacija pateikė lėktuvo nusileidimą Vilniaus oro uoste įrodančius dokumentus – lėktuvo piloto dienoraštį, skrydžio sąskaitą-faktūrą.
Įtarimus sustiprina ir A. Zubaydaho parodymai. Palestinietis mano, kad nuo 2004 iki 2006 m. CŽV jį slapta laikė Lietuvoje. Anot organizacijos „Amnesty International“ atstovų, kalinys Lietuvoje galėjo būti vienu iš eksperimentės CŽV kalinių kankinimo programos dalyvių.
„Palestinietis Lietuvoje galėjo būti žiauriai kankinamas – sukeliant skendimo pojūtį, mušant, uždarant ankštoje dėžėje. Kaliniui praktiškai nebuvo leidžiama miegoti, valgyti gaudavo labai retai, nebuvo suteikta jokia medicinė pagalba“, – pasakojo organizacijos kovos su terorizmu ir žmogaus teisių Europoje ekspertė Julia Hall.
Palestinietis Lietuvoje galėjo būti žiauriai kankinamas.
2011 m. gegužės mėn. naujienų agentūra „Associated Press“ citavo du neįvardytus buvusius CŽV pareigūnus, kurie patvirtino, kad A. Zubaydahas buvo laikomas „slaptame kalėjime Lietuvoje“.
Lenkijoje šiuo metu vykdomas analogiškas tyrimas dėl galimo šalies dalyvavimo slaptųjų CŽV kalėjimų programoje. Pasak „Amnesty International“ atstovų, A. Zubaydahui Lenkijos tyrime suteiktas specialus aukos statusas. Šis statusas reiškia, kad valstybė pripažįsta, jog palestinietis galėjo būti kalinamas jos teritorijoje.
Ar atnaujins tyrimą, priklausys nuo įrodymų
Išgirdęs apie galimai naują skrydį, Nacionalinio ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas vakar sakė, kad nevyriausybininkai pateikia informacijos tik apie patį lėktuvą, o įrodymų, ar lėktuve buvo minėtas palestinietis, nėra. Anot A. Anušausko, komitetas pateikė užklausą Civilinės aviacijos administracijai ir laukia atsakymo.
C. Blackas negalėjo pasakyti, ar kalinys buvo į Lietuvą iš Maroko atskridusiame lėktuve, tačiau, anot jo, tai nėra priežastis netęsti tyrimo. „Pateikėme informaciją apie naują skrydį. Taigi šis faktas nėra ištirtas ir būtina jį patikrinti“, – teigė jis.
Prezidentės Dalios Grybauskaitės teigimu, ar pateikti faktai pakankamai svarūs bylai iš naujo atversti, turės įvertinti Generalinė prokuratūra.
Pasak Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktoriaus Henriko Mickevičiaus, Europos žmogaus teisių teismą (EŽŽT) jau pasiekė Abu Zubaydaho skundas prieš Lietuvą. Jeigu Lietuva nuspręs neatnaujinti tyrimo, tikėtina, jog teismas iškels bylą prieš Lietuvą.
„Kaip matome, valstybės politika dengtis valstybės paslaptimi ir neteikti informacijos tikintis, jog viskas aprims, nepasiteisina“, – pastebėjo H. Mickevičius.
Surinkome daug informacijos ir pateikėme ją ant „sidabrinės lėkštutės“.
Anot žmogaus teisių aktyvistų, jie atliko darbą, kurio nesugebėjo įvykdyti Lietuvos institucijos. „Surinkome daug informacijos ir pateikėme ją ant „sidabrinės lėkštutės“. Tikime, jog vis dar yra galimybių šį klausimą kruopščiai išnagrinėti Lietuvoje ir nėra būtinybės kreiptis į ES institucijas“, – vylėsi J. Hall.
Po 2009 m. gruodžio mėn. atlikto parlamentinio tyrimo Lietuva tapo pirmąja Europos valstybe, pripažinusia, kad jos teritorijoje sąlygos CŽV kalėjimams buvo. Tačiau į klausimą, ar mūsų šalyje buvo atgabenta kalinių, taip ir liko neatsakyta. Parlamentinė grupė taip pat pripažino, kad valstybės atstovai bendradarbiavo su JAV saugumo tarnybomis.
2010 m. tyrimo ėmėsi Generalinė prokuratūra, tačiau, taip ir nepaviešinusi jokios tyrimo informacijos, po metų dėl senaties termino tyrimą nutraukė.
