V.Putino noras grįžti į prezidento postą pasaulio nenustebino.
Už Atlanto neliko nepastebėti kitąmet vyksianti rokiruotė aukščiausiuose Rusijos valdžios sluoksniuose. JAV spaudoje šią savaitę taip pat analizuojami ryšiai tarp Pakistano ir afganų kovotojų, kurių niekaip nepavyksta palaužti tarptautinėms pajėgoms. Rašoma ir apie Kinijos atsiųstą signalą Vašingtonui sustabdyti dalį karinių mainų, jei Jungtinės Valstijos parduos ginklus Taivanui. Dar viena tema, susijusi su Kinija, kibernetinis šnipinėjimas: aukšti JAV pareigūnai ir stambaus verslo atstovai vykdami į šią Azijos šalį priversti imasi ypatingų saugumo priemonių.
V. Putino grįžimas į valdžią vilios investicijas
Bankininkai ir ekonomistai sutaria, kad Vladimiro Putino sugrįžimas į Rusijos prezidento postą padidins užsienio investicijas į šios šalies įmones, nepaisant jų pozicijos paties V. Putino atžvilgiu, skelbia dienraštis „The New York Times“. Vis dėlto, neseniai atlikto tyrimo duomenimis, oponavimas dabartiniam Rusijos premjerui dažniausiai virsta finansiniais nuostoliais.
Analitikų teigimu, V. Putino sprendimas kandidatuoti į prezidento postą išėjo tik į gerą, nes esą šiuo metu tvyrantis politinis nestabilumas žlugdo verslą. Paradoksalu, tačiau V. Putinas, pagarsėjęs stambių energetikos įmonių nacionalizavimu, laikomas palankia politine figūra, siekiant užsienio verslui planuoti ilgalaikes investicijas į Rusijos energetikos sektorių.
„Putino sprendimas susigrąžinti lyderio postą turėtų užbaigti šiuo metu nefunkcionuojančią Rusijos dvivaldystę, tačiau sugrąžins ir švelnaus autoritarizmo bruožus, – dienraštyje cituojamas Eurazijos fondo analitikas Cliffas Kupchanas. – Dauguma stebėtojų pabrėžia, kad Vladimiras Putinas turi galimybę išbūti šalies vadovu ilgiau nei Stalinas ar Brežnevas. Toks ilgalaikis stabilumas bent jau trumpuoju laikotarpiu suteiks daugiau pasitikėjimo rinkoms“.
Vakarų verslininkai mėgsta dirbti su diktatoriais, o ilgalaikis stabilumas apsaugo investicijas.
Finansų bendrovės „Citigroup“ padalinio Maskvoje investicijų strategas Kingsmillas Bondas publikavo ataskaitą, kurioje pastebi, kad investuotojai bus patenkinti politinio nestabilumo pabaiga. Manoma, kad Rusijos premjeras, tapęs prezidentu, turėtų vykdyti įvairias reformas, kurias palankiai vertina eiliniai rusai. Ataskaitoje taip pat teigiama, kad trumpuoju laikotarpiu Rusija gali tikėtis didelio tarptautinių rinkų dėmesio.
„Europos skolų krizė ir augančios naftos kainos yra puikus pretekstas savo pinigus investuoti į Rusiją“, – rašoma K. Bondo tyrime, pavadintame „Valdovo sugrįžimas“.
„Vakarų verslininkai mėgsta dirbti su diktatoriais, o ilgalaikis stabilumas apsaugo investicijas“, – verslo euforijos priežastis paaiškino Globalizacijos problemų instituto ekonomistas Mikhailas Deyaginas.
Pakistanas neabejotinai padeda Talibanui, tad mums reikia susimąstyti, kas tikrieji mūsų priešai – toks klausimas keliamas žurnale „Newsweek“.
Pakistane nuolat vyksta antiamerikietiški protestai.
Žurnalo teigimu, galima surasti aibę priežasčių, kodėl Jungtinėms Valstijoms nesiseka palaužti talibų. Kalta silpna afganų savivalda, netikslios atakos, kurių aukomis tampa niekuo dėti civiliai, ir neregėto masto korupcija, įsišaknijusi Vidurio Azijos šalyse. Tačiau daugiausia kaltės turėtų prisiimti Pakistanas.
JAV prezidento Baracko Obamos administracija ėmėsi ryžtingų veiksmų tam, kad Afganistano problema būtų kuo greičiau išspręsta, tačiau net ambicingi amerikiečių užmojai nesusilpnino neoficialios Pakistano paramos Afganistane kovojantiems talibams.
Pakistano žvalgyba ir kariuomenė nesugeba veikti nepriklausomai, taip suteikdama labai vertingos informacijos tiems, prieš kuriuos kovojama.
Blogiausia tai, kad iki dabar nėra aiškūs tikrieji Islamabado ketinimai. Pakistano pareigūnai neigia turintys bet kokių ryšių su afganų kovotojais. Vis dėlto Jungtinio vadų štabo admirolas Mike’as Mullenas pareiškė, kad Pakistano žvalgyba vaidino svarbų vaidmenį prieš dvi savaites įvykusiame išpuolyje prieš JAV ambasadą Kabule.
Visai tikėtina, rašo „Newsweek“, kad artimiausiu metu JAV pasitelks vadinamąją kietąją diplomatiją santykiuose su Pakistanu. Vis dėlto derybose dėl Afganistano ateities Pakistanas vaidina svarbią rolę ir negali būti pašalintas, nes tokiu atveju gali būti prarasti ir taip trapūs ryšiai su kai kuriais talibais, linkusiais derėtis. Tačiau Pakistano pareigūnams vertėtų nepamiršti, kad kasmet JAV šiai šaliai suteikia milijardo dolerių paramą.
Nors Vašingtonas pamažu mažina savo pajėgas Artimuosiuose Rytuose, norint pasiekti strateginę pergalę, reikalingas tęstinumas. Be Pakistano paramos, dešimt metų trunkanti karinė intervencija į Afganistaną gali neduoti jokių vaisių.
Kibernetinio šnipinėjimo pavojai
Vykstant į Kiniją nepatartina vežtis kompiuterio ar telefono, kuriame gali būti svarbios informacijos, įspėjama dienraštyje „The Washington Post“.
Kinijoje tik įjungus telefoną, visi jame esantys duomenys, be asmens sutikimo, gali būti perkelti į kitą telefoną.
Kibernetinis šnipinėjimas nėra naujovė – JAV, Rusija, Kinija, Izraelis ir Prancūzija yra pagarsėjusios šnipinėjimo skandalais. Tačiau, ekspertų teigimu, duomenų rinkimas nelegaliais būdais Kinijoje neretai remiamas valstybės, taip siekiant gauti vertingos su verslu susijusios informacijos.
„Aš buvau informuotas, kad tik įjungus telefoną, visi jame esantys duomenys, be mano sutikimo, gali būti perkelti į kitą telefoną vos per sekundę. Tam nereikia jokios įmantrios technologijos, užtenka, kad kas nors prisėstų šalia jūsų traukinyje“, – dienraščiui pasakojo buvęs Baltųjų Rūmų pareigūnas Kennethas Lieberthalis.
Kinijos pareigūnai savo ruožtu tvirtina, kad kibernetinis šnipinėjimas yra viso pasaulio, o ne Kinijos problema. „Visiems įtakingiems keliautojams patariama imtis ypatingų priemonių, norint apsaugoti savo elektroninius duomenis. Kinija nėra nesaugesnė nei kitos šalys“, – teigė Kinijos ambasados Vašingtone atstovas Wangas Baodongas.
Aukšti JAV pareigūnai ir stambaus verslo atstovai vykdami į Azijos galiūnę imasi ypatingų saugumo priemonių. Saugumo ekspertas, nepanoręs atskleisti savo tapatybės, teigė kiekvieną kartą vykdamas į Kiniją nusiperkantis naują kompiuterį, kurį po vizito utilizuoja.
„Kinams labai lengva gauti įtakingų asmenų turimą informaciją, nes Kinijos valdžiai priklauso visi elektroniniai tinklai“, – padėtį komentavo konsultacinės firmos „Global Cyber Risk“ vadovas Jodys Wetsbys.
Vis dėlto Pekino universiteto tarptautinių santykių profesorius Zhu Fengas tikino, kad Valstijų pareigūnai smarkiai perdeda. „Aš taip pat nerimauju dėl savo duomenų saugumo, kai vykstu į užsienį, tačiau dėl to turiu du kompiuterius – vieną skirtą darbui, o kitą asmeniniam naudojimui. Man atrodo kvaila įsigyti naują telefoną ar kompiuterį prieš kiekvieną kelionę“, – savo požiūrį dėstė profesorius.
Pekinas prieštarauja JAV sprendimui parduoti ginklų Taivanui
Kinija teigė sustabdysianti dalį karinių mainų, jei Vašingtonas parduos ginklų Taivanui, tačiau vargu ar dvišaliai santykiai gynybos srityje bus nutraukti.
„The Wall Street Journal“ rašo, kad Kinijos užsienio reikalų ministras Yangas Jiechi paragino Jungtinių Valstijų valstybės sekretorę Hillary Clinton pergalvoti dėl 5,3 milijardų dolerių vertės ginklų pardavimo sandorio Taivanui. Y. Jiechi nepaminėjo, kokių sankcijų galima tikėtis, tačiau akcentavo, kad atsakant į Vašingtono sprendimą bus imtasi įvairių priemonių.
Sužinoję apie B. Obamos sprendimą parduoti Taivanui ginklus, kurių didžiąją dalį sudaro F16 naikintuvai, kinai perspėjo JAV ambasadorių Kinijoje, kad tokie Vašingtono veiksmai neigiamai lems dvišalius santykius.
JAV Gynybos departamentas nesitiki, kad Pekinas ryšis visiškai nutraukti bendradarbiavimą gynybos srityje.
„Šie nedori Valstijų veiksmai, susiję su Taivanu, neabejotinai pakenks JAV ir Kinijos santykiams, o tai tikrai paveiks karinį bendradarbiavimą ir mainus, – pranešime dėstė Kinijos užsienio reikalų ministras. – Dėl tokių veiksmų vienašališkai kaltos Valstijos“.
Tačiau JAV Gynybos departamentas nesitiki, kad Pekinas ryšis visiškai nutraukti bendradarbiavimą gynybos srityje. „Tikėtina, kad kai kurie susitarimai bus nutraukti arba atidėti. Taip pat manome, kad tokių veiksmų bus imtasi be jokio išankstinio perspėjimo“, – teigė Gynybos departamento atstovas.
Pastarąjį kartą po tokio stambaus ginklų sandorio tarp Taivano ir JAV, Kinija, kuri laiko Taivaną savo teritorijos dalimi, nutraukė karinį bendradarbiavimą su Vašingtonu vieneriems metams.
„The Wall Street Journal“ kalbintų analitikų manymu, nors Kinija visiškai nesustabdo karinio bendradarbiavimo, tikėtina, kad trumpalaikiai įsipareigojimai ir bendros pratybos, kaip antipiratinė veikla Adeno įlankoje.
