Per 25 mln. litų kainavusiame Panevėžio pramonės parke vietoj suverstų šiukšlių kalnų jau pavasarį turėtų iškilti sandėliai. Tuo optimistiškai tiki miesto Savivaldybė, nepaisant, kad į parką nenutiesti nei dujų, nei elektros tinklai ir objekto tinkamumo naudoti dar nepatvirtinusi Valstybinė statybos užbaigimo komisija. Prieš trejetą metų pradėtame statyti ir vis dar tuščiame parke įsikurti pageidauja dvi įmonės – norvegų kapitalo apatinio vilnonio trikotažo gamintoja „Devold“ bei Panevėžyje veikianti nekilnojamojo turto statyba, prekyba ir nuoma užsiimanti „Hana Lt“.
Potencialūs investuotojai žada sukurti 550 naujų darbo vietų.
Kol kas Savivaldybei paraišką įsikurti investuotojų lopšiu pretenduojančiame tapti pramonės parke pateikė tik „Hana Lt“, tačiau ją atmetė investuotojų atrankos komisija.
Investicijų sritį kuruojantis vicemeras Petras Narkevičius neatskleidžia, kuo investuotojas neįtiko, tačiau įsitikinęs, jog tai įmonės noro statyti sandėlius parke neatšaldė.
„Praėjus pusantros dienos po paraiškos atmetimo paskambinęs įmonės vadovas užtikrino, kad paraiška per mėnesį bus patikslinta. Įmonė planuoja pramonės parke veiklą pradėti plėtoti jau nuo gegužės“, – „Sekundei“ teigė P.Narkevičius.
„Hana Lt“ pageidauja parke įsikurti 7 ha sklype. Logistikos paslaugas teiksianti bendrovė numato sukurti iki 30-ies darbo vietų.
Savivaldybė su viltimi laukia paraiškos iš „Devold“ įmonės. Pasak P.Narkevičiaus, įmonės valdyba jau priėmusi sprendimą plėsti veiklą Panevėžio pramonės parke ir į jį perkelti šiuo metu Paliūniškio g. veikiančią gamyklą.
Norvegų kapitalo įmonė numato per penkerius metus sukurti iki 500 darbo vietų. Norvegijos verslininkai pageidauja 6–6,5 ha sklypo. Jame ketina statyti 14–15 tūkst. kv. m įmonę. „Devold“ į įmonės plėtrą planuoja investuoti kelis milijonus eurų.
Miesto Savivaldybė viliasi, jog verslo galimybes Panevėžyje teigiamai įvertinę aukščiausios kokybės apatinių drabužių iš merino vilnos gamintojai būtų gera Aukštaitijos sostinės reklama.
„Išsikrausčiusi į pramonės parką įmonė patalpas Paliūniškio g. svarsto perleisti kitiems Norvegijos investuotojams. Miestui tai būtų didžiulė nauda“, – mano P.Narkevičius.
Visą Ingos KONTRIMAVIČIŪTĖS straipsnį skaitykite rugsėjo 29 d. „Sekundėje“.
