Spauda svarsto, kad atsakomybę dėl valdančiosios koalicijos sudarymo gali tekti prisiimti ir šalies vadovui A.Bėrziniui.
Trečiadienį baigiasi po Latvijos parlamento rinkimų prezidento Andrio Bėrzinio paskelbtas „tylusis laikotarpis“, per kurį partijoms buvo duota laiko susitarti dėl koalicijos. Vietos spaudoje nuogąstaujama, kad derybos užsitęsė pernelyg ilgai ir koalicijos sąrašo šalies vadovas negaus. Tarp skubiausių naujosios vyriausybės darbų — sprendimai, lemsiantys skrydžių bendrovės „airBaltic“ likimą. Žurnalistai šią savaitę taip pat ieško atsakymų į klausimus: kuo mokyklų valgyklose turėtų būti maitinami vaikai ir kaip maisto pramonės įmonės atitenka užsienio investuotojams.
Trečiąjį partnerį siūlys prezidentas?
Latvių analitikai skambina pavojaus varpais: pabrėžiama, jog prieš pusantros savaitės prasidėjusios pirmalaikius parlamento rinkimus laimėjusių partijų derybos dėl naujosios koalicijos pernelyg užsitęsė – dvi pagrindinės dešiniosios partijos nesiryžta įvardyti trečiojo kuriamos koalicijos partnerio.
Tikimasi, kad trečiadienį prasidėsiančios partijų konsultacijos su prezidentu A. Bėrziniu politikams suteiks daugiau ryžto.
Kaip rašo dienraštis „Latvijas avīze“, trečiadienį baigiasi po parlamento rinkimų prezidento A. Bėrzinio paskelbtas „tylusis laikotarpis“. Šalies vadovas pažadėjo dešimt dienų nesikišti į partijų diskusijas dėl koalicijos ir leisti joms pačioms tarpusavyje susitarti.
A. Bėrzinis pageidavo, kad rugsėjo 28-ąją politikai jam pateiktų jau konkrečius partijų siūlymus dėl būsimos koalicijos.
Šiuo metu, pasak dienraščio „Neatkarīgā rīta avīze“, akivaizdu, kad būsimosios koalicijos branduolį sudarys dvi dešiniosios jėgos – buvusio prezidento Valdžio Zatlero Reformų partija ir premjero Valdžio Dombrovskio „Vienybė“. Tiesa, kad save ideologiškai artimomis laikančios partijos susitartų, prireikė beveik dviejų savaičių.
Buvęs Latvijos vadovas V. Zatleras tebeieško koalicijos partnerių.
Vienu metu V. Zatlero Reformų partija lyg ir tolo nuo „Vienybės“, vis labiau linkdama prie rusiškojo „Santarvės centro“, o „Vienybė“, atrodė, jau buvo susitaikiusi netgi su tikimybe pasitraukti į opoziciją.
Padėtis pasikeitė, kai „Vienybės“ taryba V. Zatlero partijai pateikė pluoštą kol kas neįvardijamų siūlymų dėl būsimos koalicijos bei abiejų politinių jėgų bendradarbiavimo.
Netrukus abi partijos pareiškė apie savo iniciatyvą sudaryti kuriamos koalicijos branduolį. Tiesa, nė viena jų kol kas neužsimena apie trečiąjį koalicijos partnerį, nes vienoms sudaryti koaliciją trūksta balsų.
V. Zatleras ir V. Dombrovskis dienraščiui „Diena“ teigė apie galimą trečiąjį partnerį konkrečiau kalbėsią tik po susitikimo su prezidentu.
„Neatkarīgā rīta avīze“ primena, trečiuoju koalicijos nariu tikriausiai taps arba Nacionalinis aljansas (dešinieji radikalai) arba rusiškasis „Santarvės centras“. Pasak dienraščio, abiem atvejais keblumų nepavyks išvengti.
Jei į koaliciją bus pakviestas „Santarvės centras“, kaip teigiama, gali padidėti Rusijos įtaka Latvijoje, taip pat kilti didelis latvių nepasitenkinimas. O trečiuoju koalicijos partneriu tapus Nacionaliniam aljansui, būtu akivaizdžiai parodyta, jog į rusiškąją visuomenės dalį dar žiūrima įtariai.
Rusų kalba leidžiamas dienraštis „Telegraf“ įsitikinęs, kad V. Zatlero ir V. Dombrovskio partijos viliasi, jog trečiąjį koalicijos partnerį pasiūlys pats prezidentas. Būtent jam nesėkmės atveju ir tektų atsakomybė už vienokį ar kitokį pasirinkimą. Tačiau dienraštis tai laiko rimta klaida.
Tuo metu „Latvijas avīze“ cituoja paleistojo parlamento pirmininkę S. Abuoltinią, siūlančią blogiausiu atveju kurti vadinamąją „vaivorykštės“ koaliciją, į ją kviečiant visas parlamento partijas. „Apie tai esame kalbėję po pernai rudenį vykusių eilinių parlamento rinkimų. Nors tada šios idėjos įgyvendinti nepavyko, gal vertėtų prie jos grįžti dabar“, – svarstė S. Abuoltinia.
Skrydžių bendrovę nori gelbėti rusas
Latvijos nacionalinė aviacijos bendrovė „airBaltic“ vis labiau klimpsta į finansinį liūną. Tiesa, nesutariama, kas iš tiesų skandina bendrovę: savanaudiškų tikslų turintys privatūs jos akcininkai ar paskutines dienas gyvuojanti bei politinių intrigų kamuojama vyriausybė?
Neaudituotais duomenimis, „airBaltic“ nuostoliai nuo 2008 metų sausio iki šių metų birželio gali siekti 462 mln. litų.
Latvių spauda daug dėmesio skiria pirmadienį įvykdytoms kratoms su „airBaltic“ ir bendrovės privačiu akcininku „Baltijos aviacijos sistemos“ susijusiose įmonėse.
„Diena“ pabrėžia, kad kratos atliktos tuo metu, kai vyksta derybos tarp valstybės, valdančios 52,6 proc. „airBaltic“ akcijų, ir privataus akcininko „Baltijos aviacijos sistemos“ (BAS valdo 47,2 proc. akcijų) dėl maždaug pusės milijardo litų bendrų investicijų į bendrovę.
Dienraščio teigimu, šios kratos gali būti susijusios su dar pavasarį iškeltomis baudžiamosiomis bylomis dėl galimų finansinių machinacijų bei piktnaudžiavimo tarnyba.
Šiose bylose minimi ir „airBaltic” vadovas Bertoldas Flickas bei skandalingasis paleistojo parlamento deputatas, vienu įtakingiausiu šalyje oligarchu laikomas A .Šleseris. Į naująjį parlamentą jis nebuvo išrinktas.
Pasak „Dienos“, aiškėja, kad su BAS susijusių įmonių tinklas daugelį „airBaltic” ūkinės veiklos funkcijų yra patikėjęs abejotinos kilmės antrinėms įmonėms. Be to, šiose įmonėse vasarą įvyko keistas persigrupavimas – jos ėjo iš vienų savininkų rankų į kitas.
„Neatkarīgā rīta avīze“ stebisi, kaip praėjusią savaitę Latvijoje atsirado iki tol negirdėtas rusų milijardierius Andrejus Rudeško. Jis – „airBaltic“ privataus akcininko BAS vienas savininkų. A. Rudeško jau pažadėjo į „airBaltic” investuoti 250 mln. litų, jei tiek pat skirs ir vyriausybė.
„Neatkarīgā rīta avīze“ negaili pagyrų vyriausybei, kad toji vengia tiesioginių derybų su paslaptinguoju rusu – su juo kol kas bendrauja tik tarptautiniai vyriausybės konsultantai.
Daugelis analitikų rimtai abejoja, ar su paskutines dienas gyvuojančia vyriausybe bus realiai kalbama dėl tokių milžiniškų investicijų. „Lauku avīze“ dar karta primena premjero V.Dombrovskio žodžius, kad vyriausybė prie finansinio „airBaltic” gelbėjimo plano prisidės tiktai privatiems akcininkams įvykdžius anksčiau keltas sąlygas.
Dešros ir dešrelės – ne vaikams
Kuo mokyklų valgyklose turėtų būti maitinami vaikai? Ar nuolat griežtinami reikalavimai maisto perdirbėjams bei gamintojams visada pagrįsti?
Prieš keletą metų Latvijos mokyklose uždrausta pardavinėti „Coca colą“ bei kitus panašius gėrimus, nebėra mokyklose ir bulvių traškučių. Pasak dienraščio „Diena“, pastaruoju metu itin didelis ažiotažas kilo dėl dešrelių bei dešros.
Kitų metų rugsėjį įsigaliosiančias naujas moksleivių maitinimo taisykles rengiančios Sveikatos ministerijos pareigūnai siekė iš moksleivių valgiaraščio pašalinti ir dešreles bei dešrą. Nors mėsos perdirbėjai tvirtina dėl tokio sprendimo didelių nuostolių nepatirsiantys, kilo nemažai ginčų, ar valdžios pareigūnai nėra pernelyg griežti.
Už mokykloms prieinamą kainą geros produkcijos neįmanoma pagaminti.
Po ilgokai trukusių diskusijų pavyko rasti kompromisą – valstybės finansuojamus pietus gaunantys pirmokai nebebus maitinami dešra bei dešrelėmis, o nuo antros klasės dešrelės bus patiekiamos ne dažniau kaip kas dvi savaites. Be to, jų sudėtyje privalės būti ne mažiau kaip 70 proc. mėsos.
Tačiau „Diena“ abejoja, ar ir tokias dešreles galima laikyti kokybiškomis, nes į jas dažniausiai dedama antrarūšė mėsa.
Tai pripažino ir akcinės bendrovės „Rīgas miesnieks“ („Rygos mėsininkas“) atstovai , dienraščiui atvirai pripažinę, jog už mokykloms prieinamą kainą geros produkcijos neįmanoma pagaminti.
Maisto pramonės milžinai – užsieniečių rankose
Pasak „Neatkarīgā rīta avīze“, per pastaruosius 20 metų grūdų, duonos, alkoholio gamybos ir mėsos perdirbimo įmonės viena po kitos atiteko užsieniečiams, dažniausiai – Švedijos, Suomijos, Estijos, Rusijos ir kitu šalių privatiems investuotojams.
Tiktai pieno perdirbimo milžinas – Rygos pieno kombinatas – viena iš nedaugelio maisto pramonės įmonių ilgiausiai išsilaikė be užsienio (išskyrus Europos Sąjungos paramą) investicijų.
Tačiau šią vasarą ir Rygos pieno kombinatas sulaukė Rusijos milijardieriaus A. Bezchmelnickio investicijų – 15 mln. eurų.
„Neatkarīgā rīta avīze“ teigimu, šios lėšos leis rekonstruoti įmonę ir įkurti keliasdešimt naujų darbo vietų.
Beje, rusų milijardierius A. Bezchmelnickis gali įsigyti ir kitų Latvijos pieno perdirbimo įmonių akcijų. Nepaisant gausių investicijų, daugelis užsieniečiams priklausančių maisto pramonės įmonių yra nuostolingos.
