Tapus kitos šalies piliečiu, Lietuvos pilietybės netenkama iš karto.
Įgijus kitos šalies pilietybę, Lietuvos valstybės – netenkama iškart. Po to parvykus į gimtinę tenka susidurti su užsieniečiams taikomais suvaržymais. Tad mūsų krašto pilietybę praradę tautiečiai linkę slėpti savo naująjį statusą. Tačiau iki šiol nesugalvojama, kaip sukontroliuoti šį procesą.
Netekusieji Lietuvos pilietybės kartais bando gudrauti – trumpam grįžę į tėvynę nebegaliojančius mūsų krašto piliečio dokumentus bando pakeisti naujais, rašo „Lietuvos žinios“.
Migracijos specialistai susirūpinę, kad apie lietuviams suteiktą kitos valstybės pilietybę jiems nepranešama. Apie tai sužinoma tik tuo atveju, jei apie naująją pilietybę jiems praneša pats buvęs mūsų valstybės pilietis.
Tačiau daugelis išvykusiųjų atsakingoms institucijoms nė neketina apie tai pranešti. Ne vienas jų taip elgiasi sąmoningai: atvykęs į Lietuvą jau kaip užsienietis, jis netenka nemažos dalies privilegijų, tokių kaip – be apribojimų pirkti žemę ar, pavyzdžiui, steigti bendrovę.
„Kai kuriuos piktnaudžiavimo atvejus išsiaiškiname. Tačiau neabejoju, kad jų yra gerokai daugiau“, – sakė Vilniaus apskrities migracijos valdybos viršininkas Gintaras Bagužis. Jis pridūrė, kad sukontroliuoti pažeidėjų kol kas neįmanoma.
Informacijos apie suteiktą kitos valstybės pilietybę migracijos darbuotojai iš kitų valstybių atitinkamų tarnybų negauna. Vienintelė išimtis – Švedija, jos migracijos institucijos Lietuvai praneša apie kiekvieną tokį atvejį.
Galimybė piktnaudžiauti gerokai sumažėtų, jei Lietuva sudarytų sutartis, įpareigojančias apie pilietybės priėmimą pranešti suinteresuotai valstybei. Tačiau tokių sutarčių nėra nė vienos.
