Šilumos įstatymo pataisos turėtų keliais procentais sumažinti gyventojų išlaidas šildymui.
Ilgai atidėliotą klausimą – Šilumos ūkio įstatymo pataisas – svarstyti šiandien ėmęsis Seimas iš karto griebėsi pertraukos. Pritarus kai kurioms pataisoms, kurias pasiūlė parlamentaras Kęstutis Daukšys, susigriebta, kad jos gali prieštarauti prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlymams. Todėl prie Šilumos ūkio įstatymo pataisų svarstymo parlamentarai ketina grįžti ketvirtadienį.
Nors pataisos turėtų įsigalioti jau šio šildymo sezono metu, iki kurio likusios vos kelios savaitės, iki šiol prezidentės pateikti pasiūlymai strigo Seimo komitetuose. Šiandien įstatymo priėmimui kelią užkirto Darbo partijos atstovo K. Daukšio siūloma pataisa.
Pasak K. Daukšio, prezidentės siūlomas įstatymo variantas griežtai numato, jog šilumos punktų negali prižiūrėti su šilumos tiekėjais glaudžiai susijusios įmonės. Tačiau kai kurie šilumos punktai nuosavybės teise priklauso daugiabučių namų bendrijoms. K. Daukšio siūlymu įstatyme turėtų būti numatyta išimtis daugiabučių gyventojams patiems rinktis šilumos punktų prižiūrėtojus, jei tie punktai priklauso namo gyventojams. Tokiu atveju gyventojai prižiūrėtojais galėtų rinktis ir su šilumos tiekėjais susijusias įmones.
Parlamentarams pritarus šiai įstatymo pataisai buvo susigriebta, kad ji veikiausiai iš esmės prieštarauja D. Grybauskaitės siūlomoms pataisoms. Todėl Šilumos ūkio įstatymo svarstyme paskelbta pertrauka iki ketvirtadienio.
Seimo nariai spėjo pritarti dar vienam K. Daukšio pasiūlymui: šilumos tiekėju galės būti tik tos įmonės, kurioms nuosavybės teise priklauso šilumos tinklai ir kurios turi licenciją tiekti šilumą.
Vyriausybės siūlymui nenumatyti Konkurencijos tarybai prievolės kontroliuoti, kaip laikomasi Šilumos ūkio įstatymo, parlamentarai nepritarė.
Skirta vienai verslo grupei
Siūlomos įstatymo pataisos atskiria šilumos tiekėją nuo šilumos punktų valdymo. Teisę reguliuoti namo šilumos punkto įrenginius turės tik pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas, kurį galės pasirinkti gyventojai.
Įstatymo pataisas svarstę parlamentarai ne kartą linksniavo Vilniaus savivaldybę. Sostinėje daugumą šilumos punktų prižiūri bendorvė „City Service“, priklausanti koncernui „Icor“ (buvusiam „Rubicon Group“).
„Teikiamas įstatymas yra skirtas praktiškai vienai verslo grupei. Negražu, bet jei negalime kitaip suvaldyti, ką padarysi“, – posėdžio metu sakė K. Daukšys.
Naujos įstatymo pataisos taip pat numato, kad daugiabučių namų administratoriumi negalės būti šilumos, elektros, dujų, geriamojo vandens tiekėjai. Taip pat – asmenys, kurie teikia atliekų išvežimo ir kitas komunalines paslaugas. Šilumos tiekėjai ar su jais susiję asmenys, pritarus įstatymo pataisoms, negalės būti ir pastato šildymo bei karšto vandens sistemos eksploatuotojais. Namo gyventojai patys galės pasirinkti prižiūrėtoją, kuris paruoš sistemas sezonui, atliks hidraulinius bandymus.
Nors oficialiai tvirtinama, kad naujos įstatymo pataisos gyventojams leis mažiau mokėti už šildymą, kai kurie parlamentarai tokia nauda suabejojo. Esą vargu ar visi gyventojai sugebės pasinaudoti galimybe patys pasirinkti tinkamiausią administratorių.
Energetikos ministerijos skaičiavimu, į šilumos kainą neįtraukiant šilumos punkto priežiūros sąnaudų šilumos kaina kai kuriuose miestuose sumažės iki 8 procentų. Pavyzdžiui, Vilniuje didžiajai daliai gyventojų šiluma atpigs 7 procentais.
Šilumos tiekėjai pasiūlymą palaiko
Dauguma posėdyje pasisakiusių parlamentarų nėrėsi iš kailio kalbėdami apie būsimą pataisų naudą ir dėkodami už jų pateikimą prezidentei. Nors dar prieš posėdžio pradžią dalis parlamentarų svarstė, kad klausimo svarstymą būtų geriau iš karto perkelti į ketvirtadienį.
„Lyg atsiskaitome tam, kas stebi, bet nėra salėje“, – kolegoms replikavo Seimo narys Algis Čaplikas.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija savo ruožtu šiandien išplatino pranešimą, kuriame paskelbė palaikanti prezidentės siūlomas įstatymo pataisas.
„Visose ES šalyse šilumos tiekimo įmonės rūpinasi saugiu ir patikimu šilumos tiekimu iki namo įvado, o už daugiabučiuose esančių sistemų būklę atsakingos juos prižiūrinčios organizacijos ar bendrijos. Tai logiška tvarka, kurios laukiame ir Lietuvoje“, – pranešime cituojamas asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas.
