Lenkijoje prasidėjusi skalūninių dujų paieška masina ir Rusijos bendroves.
Šiomis dienomis Lenkijos spauda daug dėmesio skiria energetikos aktualijoms. Išsiaiškinta, kad net 21 proc. licencijų vykdyti skalūninių dujų paieškas Lenkijoje išduota Rusijos bendrovėms, o prie naujosios atominės elektrinės projekto rikiuojasi nemaža susidomėjusių investuotojų eilė. Viešumoje narstomi ir gana skandalingi faktai, kad slapta informacija iš lenkų karinės bazės Afganistane siunčiama per „Gazprom“ palydovą „Yamal202“. Dar viena tema – teisėsaugos pareigūnai susirūpinę dėl chuliganiškų išpuolių protrūkio prieš Lenkijos tautines mažumas. Taip pat aptariama, kaip bliūkšta mitas apie emigrantus, sugebėjusius užsienyje susikrauti didelius turtus.
Licencijos turi, bet dujų neieškos?
Lenkija turi griežčiau prižiūrėti skalūninių dujų paieškas. Tokios išvados priėjo europarlamentarai Lena Kolarska-Bobinska ir Arkadiuszas Saryusz-Wolskis, ataskaitos apie Europos energetikos ateitį autoriai. Pasak jų, tai vienintelis būdas sužinoti, kurios bendrovės nori ieškoti dujų, o kurios siekia trukdyti paieškoms ir gavybai.
Dienraštis „Gazeta Prawna“ rašo, kad europarlamentarai iš Europos Komisijos gavo informacijos, jog 21 proc. licencijų, išduotų vykdyti skalūninių dujų paieškas Lenkijoje, priklauso Rusijos bendrovėms. Lenkų ekspertai nuogąstauja, kad rusų įmonės greičiausiai nenori ieškoti dujų, o tik siekia stabdyti visą procesą.
Ūkio ministerijos pareigūnai pripažįsta, jog labai sunku būtų įrodyti, kad kai kurios bendrovės tyčia trukdo paieškoms. „Visas paieškų procesas užima labai daug laiko, dėl to sunku tvirtinti, kad kažkas delsia imtis darbų“, – dienraščiui sakė Henrykas Jezierskis, aplinkos viceministras ir Lenkijos vyriausiasis geologas.
Skalūninių dujų paieškų blokavimas arba šios proceso dalinė kontrolė suteikia galimybę išlaikyti aukštą rusiškų dujų kainą.
H. Jezierskis mano, kad net jeigu tokius įtarimus pavyktų įrodyti, tai tokia bendrovė nedaug ką prarastų. Mat licencija kainuoja 500 tūkst. zlotų (390 tūkst. litų). „Tokiam gigantui kaip „Gazprom“ ši suma – jokie pinigai“, – įsitikinęs Lenkijos vyriausiasis geologas.
Kodėl lenkiškos dujos kelia pavojų Rusijos monopolininkui „Gazprom“, aiškino Alanas Rile iš Londono universiteto: „Skalūninės dujos iš Lenkijos bus pigesnės nei rusiškos“.
Analitikas mano, kad dujų gavyba Rusijoje tampa sudėtingesnė ir brangesnė, nes įmonės priverstos dujų ieškoti vis toliau šiaurėje. Be to, Rusijos transportavimo infrastruktūrą būtina modernizuoti. „Dėl to skalūninių dujų paieškų blokavimas arba šio proceso dalinė kontrolė suteikia galimybę išlaikyti aukštą rusiškų dujų kainą“, – mano A. Rile.
Dienraštis „Dziennik“ informuoja, kad Lenkijoje išduota jau 101 licencija skalūninių dujų paieškoms vykdyti. Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas ramina visuomenę ir aiškina, kad jeigu bendrovė gauna licenciją ieškoti dujų, tai nereiškia, kad gaus leidimą jas išgauti. Jis priminė, kad vyriausybė rengiasi atnaujinti Energetikos įstatymą. Pagal naują tvarką, nepriklausomai nuo to, kas eksploatuos gavybos klotus, nemaža dalis šio verslo pajamų atiteks Lenkijai.
D.Tuskas nesijaudina dėl rusų susidomėjimo skalūninių dujų paieška.
„Jeigu atsitiktų taip, kad rusas išgaus dujas, o lenkas dėl to uždirbs pinigus, tai butų visiškai neblogas variantas su neblogu happy endu“, – bandė juokauti Lenkijos premjeras.
Kai kurie ekspertai dalijasi įtarimais, jog panašai kaip rusai gali elgtis ir prancūzų įmonės, kurios moka už licencijas tik tam, kad užimtų dalį telkinių ir stabdytų dujų paieškas.
Lenkijos žiniasklaida informuoja, kad skalūninių dujų rasta ir Didžiojoje Britanijoje. Geologai prognozuoja, kad britai dujų gali turėti daugiau nei lenkai. Spauda džiūgauja, kad Londonas turėtų būti Varšuvos sąjungininkas kovoje su skalūninių dujų priešininkais Europoje, tačiau iš kitos pusės – britai taps ir lenkų konkurentais.
„Dideli dujų telkiniai Šiaurės Anglijoje bus impulsas Didžiajai Britanijai pradėti drąsiau kovoti su ekologais, prieštaraujančiais skalūninių dujų gavybai ir atominės energetikos plėtrai, bei „Gazprom“ žmonėmis. Bet gali pakenkti ir Lenkijos ekonominiams interesams ir išstumti lenkiškas dujas iš Europos rinkos“, – nuogąstauja dienraštis „Dziennik“.
Gamintojai lenkams perša reaktorius
Didžiausias Lenkijos energetikos koncernas „Polska Grupa Energetyczna“ (PGE) pradėjo pokalbius su potencialais investuotojais į atominę elektrinę (AE).
Šiuo projektu domisi net 7 bendrovės: JAV energetikos milžinė „Westinghouse“, koncernas „GE Hitachi“ (abi šios bendrovės konkuravo ir dėl galimybės tapti strateginiu investuotoju, statysiančiu naują AE Lietuvoje – IQ.lt pastaba), Japonijos „Mitsubishi“, Korėjos KEPCO („Korean Power Electric Corporation“), prancūzų AREVA, Kadados AECL („Atomic Energy of Canada Limited“) bei ATMEA (bendra AREVA ir „Mitsubishi Heavy Industries“ įmonė).
Tiesa, žiniasklaida jau įvertino, kad realias galimybes būti pakviestais prie derybų stalo turi tik trys pretendentai: „Westinghouse“, „GE Hitachi“ ir AREVA.
Ekonomikos naujienų portalas forbes.pl pristatė reaktorius, kuriuos nori Lenkijai įsiūlyti potencialūs investuotojai: „Prancūzų AREVA siūlo 1650 MW EPRT reaktorių, amerikiečiai iš „Westinhouse“ – 1100 MW AP 1000 reaktorių, o amerikiečių ir japonų „GE Hitachi“ net du reaktorius: ESBWR (1600 MW) ir ABWR (1350 MW)“.
Lenkijos koncernas PGE prognozuoja, kad derybos truks kelis mėnesius, o sutartis dėl reaktorių pirkimo bus pasirašyta 2013 metais. Planuojama, kad nauja jėgainė turėtų pradėti veikti 2020 metais.
„Tai ambicingas planas, juolab kad tai pirma tokio tipo investicija, ir nežinia, kas mūsų laukia“, – konstatuoja portalas.
Slapta informacija siunčiama per „Gazprom“ palydovą
Žiniasklaida Lenkijoje ieško atsakymo, kiek slaptos karinės informacijos iš Afganistano galėjo sužinoti Rusijos specialiosios tarnybos.
Kad palydovas „Yamal202“ priklauso Rusijos bendrovei „Gazprom“, nėra paslaptis.
Dienraštis „Rzeczpospolita“ atskleidė, kad slapta informacija iš lenkų karinės bazės Afganistane yra siunčiama per „Gazprom“ palydovą „Yamal202“. Lenkijos gynybos ministras Tomaszas Siemoniakas radijo stoties RMF FM laidoje pripažino, kad nieko apie tai nežinojo.
„Sužinojau tik iš žiniasklaidos“, – sakė ministras ir patvirtino, kad pareikalavo kuo skubiau atlikti išsamų tyrimą.
Dienraščio žurnalistai apie palydovą sužinojo iš gynybos žinybos oficialaus atsakymo, į klausimą kaip yra apsaugota slapta karinė informacija iš Afganistano.
„Informacija, kad „Yamal202“ priklauso Rusijos bendrovei „Gazprom“, nėra paslaptis ir informaciją apie tai galima rasti internete“, – komentuoja „Rzeczpospolita“.
Chuliganų išpuoliai – ir Saugumo departamento reikalas
Naujienų agentūra PAP informavo, kad Lenkijos generalinis prokuroras Andrzejus Seremetas ketina įtraukti į tyrimą dėl chuliganiškų išpuolių serijos prieš Lenkijos tautines mažumas Palenkės vaivadijoje ir šalies saugumo pareigūnus.
Prieš mėnesį nežinomi chuliganai Punsko valsčiuje dažais ištepliojo dviejų paminklų užrašus lenkų ir lietuvių kalbomis, išniekino žydų žudynių aukų paminklą Jedvabno miestelyje, bandė padegti pakistaniečio butą ir mečetės duris Balstogėje. Per trumpą laiką užfiksuoti 8 atvejai.
„Nesu politologas ar istorikas, bet kaip prokuroras noriu pabrėžti, kad tokia įvykių gausa vienoje vietoje tuo pačiu metu man kelia rimtą nerimą“, – sakė prokuroras A. Seremetas, duodamas interviu radijo stočiai ZET.
Iki šiol policijai pavyko nustatyti asmenis, kurie įtariami nupiešę svastiką ant žydų aukų paminklo. Tačiau kol kas nežinoma, ar jie gali būti atsakingi ir už kitus chuliganiškus išpuolius.
Generalinis prokuroras tvirtino, kad tautinių mažumų nemoralinės vietos ir kiti objektai turi būti nuolatos stebimi: „Vaizdo kameros nedaug kainuoja, o gali sustabdyti tokius chuliganų užpuolius“. Anot jo, papildoma jų apsauga turėtų pasirūpinti ir Lenkijos saugumo departamentas. A. Seremetas ketina susitikti su departamento vadovais ir aptarti šį klausimą.
Sugriovė mitą apie turtingus emigrantus
Lenkijoje gajus mitas, kad iš užsienio į tėvynę grįžtantys emigrantai parsiveža pilnas kišenes pinigų. Tačiau tokią visuotinai paplitusią nuomonę paneigė dienraštyje „Rzeczpospolita“ publikuoto tyrimo „Kryptis – Silezija“ rezultatai.
„Iš užsienio grįžtantys lenkai dažniausiai parsiveža nedaug santaupų“, – rašo dienraštis.
Marta Gruszka, projekto vadovė, sakė, kad buvo apklausta 18 tūkst. sileziečių šeimų, iš kurių nors vienas asmuo yra išvažiavęs dirbti į užsienį, bei 1 tūkst. šeimų, kurių nariai grižo namo.
Emigrantai nesutaupo didelių sumą dėl to, kad jie reguliariai siunčia pinigų šeimoms Lenkijoje.
„Tyrimai rodo, kad emigracija nėra geras būdas sutaupyti pinigų“, – sakė M. Gruszka.
Net 20 proc. asmenų grįžo tuščiomis rankomis, 23 proc. susitaupė tik 5-10 tūkst. zlotų (3900-7800 litų) ir tik 12 proc. iš užsienio parsivežė daugiau nei 25 tūkst. zlotų (19,5 tūkst. litų).
Justyna Frelak iš Viešųjų reikalų instituto mano, kad viena to priežasčių – per mažai informacijos apie realias darbo ir gyvenimo sąlygas užsienyje. „Po to, kai Didžiosios Britanijos ir Airijos darbo rinkos tapo atviros, emigracijos iš Lenkijos mastas didėjo, bet niekas nesistengė detaliau išsiaiškinti, ko užsienyje galima laukti. Dėl to vėliau tokiai didelei žmonių daliai teko nusivilti“, – mano J. Frelak.
Anot M.Gruszkos, emigrantai nesutaupo didelių sumą dėl to, kad jie reguliariai siunčia pinigų šeimoms Lenkijoje, be to, nemažai pajamų skiria savo poreikiams.
